Politikės teigimu, susitikimo metu darsyk paaiškėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė, „ūmai pakeitusi šalies užsienio politikos kryptį, galimas ekonomines pasekmes Lietuvai lig šiol vertina atsainiai“.
„Pasiklausius ministro atsakymų, kiekvienas darsyk galėjo įsitikinti, kad prieš darant vieną ar kitą sprendimą, ministerijos vadovybė nemodeliavo galimų rizikų. Neanalizavo, ar Kinijos atžvilgiu vykdomos politikos tikslai yra aiškūs ir pasiekiami.
Neužsitikrino artimiausių partnerių Europos Sąjungoje paramos. Brandžios valstybės, prieš pradėdamos veikti, užduoda sau daugybę klausimų.Deja, ministerijos vadovai, tarsi įsijautę į visažinių ir neklystančiųjų vaidmenį bei naudodami karingą retoriką, įpūtė konfliktą. Ir dabar, regis, labai negrabiai – nesitardami nei su Prezidentu, nei su parlamentinėmis politinėmis partijomis – mėgina jį spręsti. Kol kas girdime tik skambius pažadus apie „pozityvų vėją“... Ir nieko apie tai, kokios bus ilgalaikės ekonominės pasekmės. Kitaip tariant, kiek už naują užsienio politikos kursą sumokės Lietuvos žmonės“, – sako V. Blinkevičiūtė.
G. Paluckas: ministras ir toliau nori auklėti pasaulio šalis
„Atsakymų į esminius klausimus neišgirdome“, – po susitikimo su G. Landsbergiu teigia LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Ministras, jo žodžiais, atsisakė kalbėti apie santykių su Kinija krizės „deeskalavimo“ planą, nes jį esą dabar svarsto Prezidentas. G. Landsbergis, priminė frakcijos seniūnas, nieko neatsakė ir dėl nenuoseklumo žmogaus teisių klausimu – pavyzdžiui, kodėl Lietuva nutyli Vietnamo ar Singapūro problemas žmogaus teisių srityje?
„Ministras ir šįkart leido suprasti, kad neturi ir neturės laiko paaiškinti, ką ir kodėl daro. Matosi, kad G. Landsbergis neketina keisti laikysenos: vis tiek nori toliau auklėti pasaulio šalis – ir mus“, – vertina G. Paluckas.
Ministro atsakymai sustiprino ir Seimo narės Rasos Budbergytės nerimą dėl to, kad esama didelio neaiškumo dėl funkcijų pasidalijimo tarp URM ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
„Kas galiausiai prisiims atsakomybę, jeigu ministro žadamas stebuklingas naujų rinkų atsivėrimas neįvyks? G. Landsbergis leido suprasti, kad niekas“, – įsitikinusi R. Budbergytė.
Ji primena, kad susitikimo metu ministras neigė, kad dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos ekonomika ir verslai patiria didelę žalą. „Nereikšminga“, – kartojo jis ir priekaištavo lazerių pramonės atstovams, kad šie nesugeba pagrįsti, kokią žalą patiria.
Tuo metu G. Paluckas pažymi, kad konservatoriai ir jų ministrai linkę visą „košės išsrėbimo“ naštą užkrauti Briuseliui.
„Iš ministro atsakymų buvo galima suprasti, kad tiesiogiai kalbėtis su Kinija nė nebandoma. Tikimasi, kad Briuselis išgelbės. Tai čia lyg kokios vaikiškos slėpynės“, – sako jis.
„Dėl rinkų atvėrimo irgi keista girdėti, esą niekas jokiomis rinkomis iki šiol nesidomėjo, tik štai G. Landsbergis su Aušrine Armonaite jas dabar atvers. Iš tikrųjų visos rinkos seniai žvalgomos – tiesiog jos vien mums panorėjus taip paprastai neatsiveria – tam reikia daug laiko. O gyventi verslams reikia šiandien“, – priduria G. Paluckas.
