“Balsas.lt” tęsia diskusijas dėl Europos lyčių lygybės instituto, kurį planuojama steigti Lietuvoje. Vakar kalbinome seimūnę, pritariančią šiai idėjai. Konservatorė parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė - priešingai - nemano, kad tokia institucija reikalinga.
- Taigi – Jūsų nuomonė dėl Lietuvoje planuojamo steigti Europos lyčių lygybės instituto?
- Manau, kad labai blogai, jog toks institutas steigiamas Lietuvoje. Labai blogai, kad jis išvis steigiamas. Tai Europos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Europoje yra daug skurdo, reikia lėšų regionų plėtrai ir dar daug kam. Vietoje to, primetama institucija, kuri bus reikalinga tik tam, kad ten dirbantieji galėtų užsidirbti.
Gal prieš dešimt ar penkiolika metų nebūčiau tokia kategoriška, tačiau kuomet mes tik mėginom integruotis į Europos Sąjungą, baisiausiam sapne neįsivaizdavau, jog politika tiek nukryps nuo normos. Tai, kas vyksta dabar yra jokia ne kova už lygias teises, o seksualinių mažumų invazijos į visuomenę vienpusiškas ir agresyvus skatinimas.
Manau, jog tokie dalykai tapo įmanomi dėl demokratijos Europoje stokos. ES rinkėjas per mažai įtakoja Sąjungos institucijas.
- Grįžkime prie Lietuvos. Ar nėra gerai, kad Lietuvoje steigiama bent viena europinė institucija?
- Būtų visai gerai, jei tai būtų koks nors “Europos technologijų institutas” ar pan. Tai teigiamai atsilieptų ekonomikai, mokslui, verslui ir Lietuvos prestižui. Deja, Lietuvai numetama tai, kas liko ir ko mažiausiai reikia.
- Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuva pasirinkta?
- Manau – irgi neatsitiktinai. Šalys, kurios buvo svarstomos kaip kandidatės (Slovakija, Lietuva) – katalikiškos. Tai tyčinis kai kurių entuziastų noras smogti pačiai katalikybei. Kita vertus, šie sumanytojai daro ir gerą darbą. Tai mus mobilizuoja. Šie reikalai – dorovė, šeima, tradicijos – tikrai rūpi daugeliui žmonių. Jie rūpi tikintiems į Dievą žmonėms ir toks puolimas mus aktyvina.
- Visgi – jei institutas bus įsteigtas – kokios bus to pasekmės?
- Jei jis tikrai rūpintųsi tik tuo, kad nebūtų skriaudžiamųjų, tai būtų nieko baisaus. Matysime, kaip čia bus, tačiau kol kas – atrodo kitaip.
- Įspūdis susidaro toks, lyg būtų norima tyčia erzinti žmones ir nuteikti juos prieš seksualines mažumas, kurių niekas nei skriaudžia, nei liečia. Negirdėjau apie tokius atvejus, tad matyt, stengiamasi tai išprovokuoti. Mėginama sukurti problemą, kad su ja reiktų kovoti ir iš to būtų galima užsidirbti.
- Tai problemos, anot Jūsų, nėra?
- Niekada ir nebuvo. Net tradiciniam Lietuvos kaime, kaip pasakoja ir mano mama, buvo toks vienas siuvėjas, apie kurį visi žinojo. Niekam tai nekliuvo, visi jį kvietėsi ir pas jį siūdinosi. Nekalbant apie šiuos laikus. Kas čia, kur ir kada skriaudė tuos “biškį kitokius” vyrus?
- O kaip dėl to, kad gėjai negali reikštis viešojoje erdvėje ir daryti karjeros?
- Niekai. Jei turėčiau piktų kėslų ir norėčiau elgtis neetiškai, įvardinčiau pakankamai “anos” orientacijos žmonių, užimančių aukštas pareigas valstybėje. Visi tai žino ir nelabai kam rūpi apie tai net kalbėti.
Kas dėl viešosios erdvės – tai pats klausimas absurdiškas. Aš juk Jūsų neklausiu apie tuos dalykus? Jūs manęs irgi. Ir man nei kiek nesvarbu kaip ten yra. Gal yra dar ir kitų dalykų, apie kuriuos galima pašnekėti? Tame tarpe ir viešai?
Kartoju, čia mėginama sukurti problemą. Galiu pasakyti, kad Lietuvoje tas taip lengvai neišdegs. Jei sugebėjome kažkada atsispirti Maskvai, tai prieš Briuselio diktatą kaip nors atsilaikysime. Lietuvos nepavyks taip lengvai įmurdyti į tuos beprasmius dalykus, kaip kokius nors švedus.
Kalbino Tomas Čyvas
