„Jiems, o ypač turintiems judėjimo negalią, kilo daugiau nei kitiems rizikų nukentėti ir žūti“, – šeštadienį išplatintame pranešime sako Seimo pirmininkė.
„Girdėjome istorijų, kad neįgalieji paprasčiausiai negalėjo nusigauti iki slėptuvių. Jie liko įkalinti bombarduojamuose namuose ir tiesiog kliovėsi malda ir viltimi, kad išgyvens. Neteko gyvybiškai reikalingų vaistų, medicininių priemonių ir procedūrų. Ką jau kalbėti apie ribotas galimybes savarankiškai evakuotis ar neįgaliųjų šeimų, susiruošusių trauktis iš karo zonos, iššūkius“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, karas neplanuojamas, tačiau iš jo galima pasimokyti, kaip apskritai reikėtų elgtis ekstremalių situacijų atveju: įvertinti, kas padaryta ir ko dar trūksta visų visuomenės grupių saugumui užtikrinti.
„Ar Lietuvos plane yra vietos neįgaliesiems? Ar be elementarios fizinės pagalbos ir saugumo, sugebėsime pasirūpinti neįgaliųjų orumu ir žmogaus teisėmis?“ – klausia V. Čmilytė-Nielsen.
Tarptautinė neįgaliųjų diena kasmet minima gruodžio 3-iąją. Ją 1992 metais paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Eglės Čaplikienės teigimu, tai proga atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją ir vaidmenį visuomenėje.
