Aiškėjant rinkimų rezultatams, V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis jungtųsi į koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir Laisvės partija.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė truputį anksčiau sekmadienį paskelbė, kad eitų į centro-dešinės koaliciją su konservatoriais. V. Čmilytė-Nielsen tokios galimybės taip pat neatmeta.
„Mes esame preliminariai kalbėję tiek su Ingrida, tiek su Aušrine, kad šiąnakt, esant pakankamam mandatų skaičiui, tikrai susitiksime. Iš mano pusės tai bus susitikimas pasinaudojant elektroninėmis ryšio priemonės, tačiau bet kokiu atveju toks pokalbis tikrai įvyks, jei tai lems rezultatai. Kol kas jų neturime“, – sako Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pokalbis tarp šių trijų partijų turėtų įvykti jau šiąnakt.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad V. Čmilytė-Nielsen šiuo metu yra saviizoliacijoje dėl kontakto su sergančiais Covid-19.
„Jaučiuosi gerai, esu saviizoliacijoje, nesergu, tai tikiuosi, kad taip ir liks. Laukiu testavimo ir rezultatų“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Įvardijo galimus ministrus
Dar anksčiau V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams yra sakiusi, kad pergalės atveju norėtų skirti tris ministrus: Švietimo, Aplinkos ir Ekonomikos ir inovacijų. Naujienų portalui tv3.lt Liberalų sąjūdžio pirmininkė sako, kad partija yra apgalvojusi ir ką skirtų vadovauti šioms ministerijoms.
„Simonas Gentvilas yra mūsų kandidatas į Aplinkos ministrus. Į sveikatos ministrus buvome kaip šešėlinį ministrą paskyrę Audrių Klišonį. Ekonomikos ir inovacijų ministru mes matome Simoną Kairį. Taip pat turime stiprų kandidatą į Vidaus reikalų ministrus Vitalijų Gailių. Turime kandidatę ir į Švietimo ministres, bet tai nėra partijos narė. Tai yra ekspertė, o jos pavardės nenorėčiau įvardinti“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmasis turas
Pirmojo rinkimų turo metu, spalio 11-ąją, į Seimą buvo išrinkti 73 politikai. Šį sekmadienį, spalio 25-ąją, į Seimą rinkome dar 68.
Per pirmąjį rinkimų turą daugiausiai balsų gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Partija iškovojo 23 mandatus Seime.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Valstiečiai pirmajame ture laimėjo 16 mandatų.
Trečioje vietoje – Darbo partija, ji iškovojo 9 mandatus.
Po aštuonis mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų partija ir Laisvės partija.
Šešis mandatus gavo Liberalų sąjūdis.
Daugiau partijų antram turui reikalingo 5 proc. rinkėjų balsų barjero neįveikė.
Seimas yra renkamas kas ketverius metus. Į Seimą patenka 141 kandidatai: įprastai 70 yra išrenkami pagal sąrašus, o 71 – vienmandatėse apygardose.
Koronavirusas pakoregavo rinkimus
Šiemet rinkimai vyko kitaip nei ankstesniais metais. Pirmą kartą istorijoje Seimą rinkome pandemijos metu. Atvykę balsuoti rinkėjai turėjo dėvėti apsaugines veido kaukes, turėjo atsinešti savo rašymo priemones ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Buvo rekomenduojama laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas.
Dėl pandemijos, sakyta, šiek tiek daugiau žmonių rinkosi balsuoti iš anksto. Antrojo rinkimų turo metu iš anksto savo balsus atidavė 7,34 proc. rinkėjų, o pirmojo – 7,39 proc. Ankstesniuose Seimo rinkimuose, 2016 m., išankstiniame balsavime dalyvavo 2,88 proc. rinkėjų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ankstesnių Seimo rinkimų metu išankstinis balsavimas vyko tik dvi dienas. Šiemet rinkėjai balsus iš anksto atiduoti galėjo net keturias dienas.
Dėl koronaviruso protrūkių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose rinkėjams buvo sudaryta galimybė balsuoti mobiliuose punktuose atvykus automobiliu. Šitaip balsuoti galėjo saviizoliacijoje atsidūrę rinkėjai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tokia galimybe pasinaudojo apie tūkstantis rinkėjų.
