Pasak Seimo pirmininkės spaudos tarnybos, Vašingtono komunizmo aukų muziejuje pirmadienį vykusioje diskusijoje V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad ši vieta – ne tik paminklas nukentėjusiems nuo traumuojančio režimo ir nusikaltimų milijonams žmonių liudijimas, bet ir „priminimas, kad, deja, komunizmas vis dar egzistuoja, o jo ideologija atgimsta nauju pavidalu“.
„Toldami nuo rusiškų dujų, naftos ir elektros priklausomybės, taip pat turėtume tolti nuo Rusijos pasakojimo apie XX amžiaus Europos istoriją, įskaitant Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pasekmes. Šiuo naratyvu, kupinu nepagrįstų kaltinimų, ciniško ir arogantiško požiūrio, Kremlius bando pagrįsti savo agresiją prieš kaimynines šalis“, – sakė ji.
„Todėl svarbu, kad totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimų vertinimas taptų neatsiejamas nuo Vakarų pasaulio politinės darbotvarkės kaip kova su dezinformacija ir hibridiniu karu“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Lankydamasi Vašingtone įsikūrusiame JAV Holokausto muziejuje ir uždegdama atminties žvakutę, ji teigė taip pagerbusi ir „tragišką Lietuvos žydų lemtį, kurią prisimename kasmet rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido dieną“.
„Holokaustas nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita žydų žudynių vieta. Holokaustas yra skaudi Lietuvoje gyvenusių žydų, Lietuvos piliečių, ne tik puoselėjusių savo tradicijas ir kultūrą, bet ir kūrusių visų mūsų valstybę, netektis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Komunizmo aukų muziejuje Seimo pirmininkė aplankė stendą, kuriame yra autentiškų tremties ir rezistencijos eksponatų iš Lietuvos – politinio kalinio numeris, rožančius iš duonos, tabokinė su išraižytu tėvynės ilgesio posmu, KGB pareigūnų kratos metu konfiskuotas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numeris ir perfotografuota Kronikos numerio juostelė, skirta slaptai gabenti į Vakarus.
Šiuos eksponatus padovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.
Pirmadienį parlamento vadovė taip pat susitiko su Hadsono instituto vyresniuoju bendradarbiu Luke'u Coffey, dalyvavo diskusijoje apie Europą karo akivaizdoje ir Lietuvos perspektyvas.
Institute ji pabrėžė, kad nors Lietuva „negrįžtamai pasuko vakarietiško pasaulio link“, šalis puikiai mena „naikinantį okupacinį komunizmo režimą, kurio niekada nepamirš pati ir stengsis to neleisti pamiršti kitiems“.
„Būtent istorinės atminties vedami nuolat Vakarų valstybes raginome susivokti dėl Rusijos grėsmių. O joms, deja, tapus realybe, imtis griežčiausių priemonių, nes su Rusijos invazija atėjo kritinis metas Europai, transatlantinei partnerystei ir demokratijai“, – sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, tai nėra tik vienos šalies – Ukrainos – ar regiono krizė.
„Kremlius veikia ne vienas, o kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, neslėpdamas, kad meta iššūkį ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ir apskritai demokratinio pasaulio tvarkai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, jog be JAV lyderystės, patirties ir palaikymo po Antrojo pasaulinio karo nebūtų sukurta Europos saugumo architektūra.
„Europos saugumo ir stabilumo dešimtmečiai visiems buvo didžiulė sėkmė, kurios nebūtų be Jungtinių Amerikos Valstijų. Nežinia, koks būtų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimas, jei nebūtume prisijungę prie ES ir NATO, ir tai mums pavyko, nes labai palaikė JAV. Dabar, kai vyksta karas, privalome savo pasiekimus apginti. Veikdami solidariai, ES ir JAV kartu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Sekmadienį, rugsėjo 18 dieną, V. Čmilytė-Nielsen susitiko su Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenėmis, dalyvavo parodos „Jungtys“, skirtos Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-mečiui, atidaryme. O vakare lankėsi pagrindinėje JAV katalikų šventovėje Vašingtone – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje bazilikoje.
Antradienį numatytas istorinis Seimo pirmininkės susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų Pirmininke Nancy Pelos. Vėliau V. Čmilytė-Nielsen susitiks su Dicku Durbinu ir kitais JAV senatoriais.
