Artėja viešųjų pirkimų bumas 2012-aisiais, o Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi patikrinimus, skelbia, kad savivaldybių Viešųjų pirkimų komisijų nariams trūksta kompetencijos vertinant pirkėjų pasiūlymus. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų konkursų rezultatai neretai atšaukiami, prarandamas ne tik laikas, bet ir Europos Sąjungos lėšos.
Skirtingos interpretacijos
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) patikrinimo Ukmergės savivaldybėje rezultatus galėtume laikyti rekordiniais. Paskelbta, kad net 12 iš 19 patikrintų 2009–2010 metais organizuotų viešųjų pirkimų atlikta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Belieka Ukmergės savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos narius pastatyti prie sienos ir, kaip daroma vienoje šalyje, apmėtyti akmenimis. Tačiau Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė Klaudija Stepanova tikina, kad po VPT atlikto patikrinimo buvo „išpūstas muilo burbulas“. „Nustatyti tik menki procedūrų pažeidimai, tačiau ir jie atlikti ne dėl mūsų kaltės. Paprasčiausiai Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nereglamentuota, kaip konkrečiai reikia elgtis. Pavyzdžiui, VPT pareiškė, kad mes parengėme nelabai išsamius protokolus. O kokie išsamūs jie turėtų būti? Juk VPT siuntėme visus dokumentus (ir protokolus), bet nesulaukėme jokių pastabų“, – stebisi K.Stepanova. Kitu atveju VPT nurodo, kad ukmergiečių komisija nepateikė konkurse dalyvavusių bendrovių atmetimo priežasčių. „Mes nurodėme atmetimo priežastis, tačiau ne smulkmeniškai, nes konkursuose paprastai dalyvauja keliolika bendrovių. Kita vertus, konkursui įvykus bet kuris dalyvis gali kreiptis ir gauti papildomą konkrečią informaciją“, – aiškina K.Stepanova.
Nubaus už papildomą darbą
Be kita ko, VPT konstatavo, kad Ukmergės savivaldybė neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatų, numatančių, kad skiriant Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. „Su šiuo priekaištu sutinkame, tačiau dabar, per ekonominį sunkmetį, savivaldybė neturi lėšų steigti Viešųjų pirkimų skyrių ar samdyti kitus specialistus. Visiems komisijos nariams šis darbas yra papildomas, todėl, kiek galime, tiek surenkame kompetentingų specialistų. Jeigu VPT mano, kad mes nieko neišmanome, gal reikėtų parengti vienodus dokumentus visoms perkančioms organizacijoms, tada neliktų galimybių interpretacijoms“, – sako K.Stepanova. Taigi komisijos nariai jau šį mėnesį sužinos, kiek paplonės jų piniginės už papildomą darbą, nes VPT, labai tikėtina, kėsinsis jiems paskirti nuobaudas.
Tarp kūjo ir priekalo
Nestandartinė padėtis nustatyta Kretingoje. Konkursą Darbėnų darželio rekonstrukcijai atlikti laimėjo UAB „Alfva“. Kaip VL sakė Kretingos savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, „Alfva“ pasiūlė net 400 tūkst. Lt mažesnę kainą nei konkurentai. Tačiau viešųjų pirkimų konkurso rezultatus apskundė viena iš pralaimėjusių įmonių. Jos nuomone, dėl atliekamos restruktūrizacijos „Alfva“ negalėjo dalyvauti konkurse. Netrukus VPT panaikino konkurso rezultatus. „Alfvą“ paskelbėme nugalėtoja, nes žinojome apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kad ši įmonė iš ankstesnių dviejų konkursų buvo pašalinta neteisėtai“, – teisinasi V.Černeckis. Apeliacinis teismas pritarė VPT sprendimui, o tarp teismo kūjo ir VPT priekalo patekusi Kretingos Viešųjų pirkimų komisija buvo nubausta kelių šimtų litų baudomis. „Galiu tik pasiguosti, kad savivaldybės darbuotojams sunku nustatyti konkurso nugalėtoją, kai VPT ir teismas turi skirtingas nuomones“, – sako V.Černeckis.
Skundai stabdo darbus
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ neseniai klaipėdiečius „nudžiugino“ žinia apie jų sveikatai gresiantį pavojų, nes dėl teisminių procesų kyla pavojus netekti europinio fi - nansavimo naujiems vandens ruošimo įrenginiams. Išimties tvarka bendrovei leista iki 2013 m. tiekti higienos normų neatitinkantį geriamąjį vandenį, tačiau dabar iškilo įtarimų, kad iki minėto termino pertvarkyti ir sumontuoti naujus įrenginius nepavyks. Viešųjų pirkimų konkursas buvo surengtas, nugalėtoju paskelbta bendrovė „Hidrostatyba“ su partneriu „Malmberg Water AB“. Jų pasiūlyta 23 mln. Lt kaina buvo mažiausia. Tačiau kitas dalyvis, siūlęs 31,9 mln. Lt kainą, sprendimą apskundė. Dėl konkurso dalyvių skundų projekto vykdymas vėluoja jau 13 mėnesių. Be to, didžiąją projekto dalį numatyta finansuoti iš ES paramos fondų. Jeigu laiku nepavyks pasinaudoti parama, 26 mln. Lt vertės projektas liks arba neįgyvendintas, arba įmonė turės imti paskolą jam fi nansuoti, dėl to padidėtų vandens kaina gyventojams. Dėl konkursų rezultatų apskundimo į tokį pat akligatvį pateko ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, rengęs konkursus dėl krantinių rekonstrukcijos. „Dėl ilgiau nei numatyta įstatyme trunkančio bylinėjimosi teismuose nepradėti maždaug 50 mln. Lt vertės darbai“, – skundų žalą apibendrino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Bylų nagrinėjimas užtrunka
Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas 45 dienų viešųjų pirkimų bylos išnagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos, tačiau tokia nuostata nesuderinta su Civilinio proceso kodekso norma. „Dar neteko girdėti, kad kuri nors byla būtų baigta per 45 dienas. Valstybė nesilaiko savo įstatymų“, – piktinasi E.Gentvilas. Vidutiniškai dėl viešųjų pirkimų konkurso rezultatų byla nagrinėjama apie 145 dienas. Klaipėdos apygardos teismas E.Gentvilui pranešė, kad ši problema teismų vadovybei žinoma. Šiuo metu rengiami įstatymo pakeitimai. Dėl viešųjų pirkimų Seimui pateiktos Civilinio proceso kodekso pataisos, kuriose numatyta bylas išnagrinėti iki 60 dienų. Tačiau teisėjai abejoja, ar šią pataisą pavyktų įgyvendinti – viešųjų pirkimų skaičius linkęs augti daug greičiau nei ribotos teisėjų galimybės. VPT mano, kad esminių pertvarkų reikėtų tikėtis ateityje. Tarp svarstytinų variantų reikėtų paminėti specializuoto teismo steigimą, arbitražą, administracinę ikiteisminio nagrinėjimo instituciją. Tačiau apskritai teisę apskųsti viešųjų pirkimų rezultatus VPT linkusi ginti. Tarnybos specialistų nuomone, skundai viešųjų pirkimų atveju yra savotiška sistemos savikontrolės priemonė. Gerai, kad konkursą pralaimėję konkurentai pasistengia išsiaiškinti visus procedūrų trūkumus ir jais remdamiesi gali pakeisti konkursų rezultatus. Tik esant veiksmingai ginčų nagrinėjimo sistemai gali nelikti vietos piktnaudžiavimui, korupcijai ir kitoms negerovėms.
Svarbu, kam priklauso pirkimui skirti pinigai
Bronis Ropė, Ignalinos rajono savivaldybės meras
Visada sunku gerai atlikti viešuosius pirkimus, nes kiekvienam atrodo, kad jo sprendimas būtų geriausias. Todėl mane šiek tiek stebina VPT kritika savivaldybėms. Savivaldybių Viešųjų pirkimų komisijoms kyla klausimas, ar pasiūlymus vertinti itin kategoriškai, o užtikus net menkiausius netikslumus atsisakyti projekto ir prarasti daug lėšų, ar pasielgti kitaip. Kategoriškai atmetu pakišus, korupciją, suinteresuotumą. Kalbu apie konkurso metu pateiktus pasiūlymus, kai, pavyzdžiui, vienu atveju tas pats pirkimas kainuotų 15 mln. Lt, o kitu – perpus mažiau. Kurį pasirinkti? Daug problemų išvengtume savivaldybėms suteikdami daugiau teisių, taip pat ir teisių į pinigus. Jeigu teisę į pinigus turi ministerija, o savivaldybė organizuoja pirkimą, tai pastaroji stengsis panaudoti pinigus. Jeigu teisę į pinigus turi savivaldybė, tada padėtis pasikeičia – norima pasirinkti pigiausią variantą, sutaupyti lėšas kitiems darbams atlikti. Taip keičiasi atsakomybė.
Įstatymų ir jų vykdytojų trūkumai
Vaidotas Jakštas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Pažeidimų gausą atliekant viešuosius pirkimus lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Viena jų – teisės aktų (įstatymų, metodikų, taisyklių, rekomendacijų) gausa, nėra jų sistemos, neretai jie tarpusavyje nesuderinti, nuolat fragmentiškai keičiami. Be to, pirkimus atlieka nepatyrę asmenys, jiems stinga kompetencijos. Kita vertus, šie asmenys papildomus darbus dažniausiai vykdo priverstinai. Tenka pripažinti, kad Viešųjų pirkimų įstatymas iš tiesų yra sudėtingas. Šiuo įstatymu reikia vadovautis tiek perkant elektrinės turbinas, tiek degalus ar telefoninio ryšio paslaugas. Vadovaujasi juo ir kelis darbuotojus turinčios viešosios įstaigos ir šimtus ar tūkstančius darbuotojų turinčios įmonės. Ši įvairovė verčia įstatymo nuostatas formuluoti taip, kad jos tiktų visais atvejais. Tam tikrą antspaudą paliko ir ES teisė, su kuria Lietuva turi suderinti Viešųjų pirkimų įstatymą. VPT stengiasi padėti teisingai taikyti įstatymo nuostatas, rengia įvairias rekomendacijas, metodikas, standartinius pirkimų dokumentus.
Albinas Čaplikas
