Inga Smalskienė
Nepasiturintys gyventojai, kuriuos Savivaldybė už dyką maudo viešojoje pirtyje, įsuko verslą – parduoda nemokamus talonus pinigingiems, bet taupiems pirties mėgėjams.
Panevėžio viešojoje pirtyje nemokamai maudosi ne tik sunkiai galą su galu suduriantys bedarbiai ir pensininkai, bet ir kiekvieno lito neskaičiuojantys individualių namų ir butų savininkai.
Pastarieji į pirtį patenka turėdami talonus, o juos pusvelčiui įsigyja iš teisę nemokamai maudytis turinčių gyventojų.
Šiems prekyba veltui gaunamais 15 litų vertės pirties talonais tapo savotišku verslu. Kalbama, kad siūlymų pirkti talonų sulaukė ir kai kurie miesto Tarybos nariai.
O Savivaldybės išlaidos nepasiturinčių gyventojų maudynėms auga kaip ant mielių.
Anksčiau, kai remtiniems žmonėms būdavo kompensuojama tik pusė paslaugos kainos, Savivaldybės išlaidos per metus siekdavo 20 tūkstančių litų. Pastaruoju metu kas mėnesį už tokių asmenų maudymą ji turi kloti iki 10 tūkstančių litų
Savivaldybei nebūtų taip apmaudu, jeigu maudytųsi tikri vargšai, bet dabar ji turi mokėti už pasiturinčių gyventojų maudynes.
Pasak Panevėžio pirties direktoriaus Alfonso Morkvėno, nemokamus talonus kitiems asmenims perleidžia apie 50 procentų iš maždaug 300 juos gaunančių gyventojų.
„Kai kuriuos nemokamus talonus įsigijusius asmenis aš pažįstu iš veidų. Tarp jų yra ir vilų savininkų“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Mastas išsiplėtė
Pirties administracija neturi teisės nemokamą taloną pateikusiam asmeniui neleisti maudytis už dyką. Talone neįrašyta pavardė, taigi nėra galimybių patikrinti, ar teisėtai žmogus maudosi nemokamai.
Per savaitgalį – penktadienį ir šeštadienį, kai pirtis dirba, jos paslaugomis nemokamai naudojasi apie 130–140 gyventojų, iš jų, kaip įtaria administracija, nemaža dalis neturi teisės gauti nemokamų talonų.
A. Morkvėno teigimu, prekyba talonais vyko ir anksčiau, tačiau kai Savivaldybė juos pradėjo dalyti už dyką, jos mastas išsiplėtė.
„Kai žmonės už taloną sumokėdavo daugiau kaip pusę kainos, jiems nelabai apsimokėdavo jo parduoti. Dabar, kai visiškai nieko nemoka, gali parduoti kad ir už kelis litus“, – kalbėjo direktorius.
Teks rodyti asmens dokumentus
Nemokami talonai dalijami socialinių pašalpų gavėjams, taip pat tiems, kurių pajamos mažesnės nei 700 litų (už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį) ir jie neturi sąlygų namuose nusimaudyti.
Anksčiau minėtiems gyventojams būdavo duodami 7 litų vertės pirties paslaugų talonai, o dar 8 litus jie turėdavo susimokėti patys.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sako, kad nemokamai maudyti minėtus asmenis įpareigoja Socialinių paslaugų įstatymas. Savivaldybė jiems kiekvieną ketvirtį duoda 8 talonus.
Tačiau dabar susizgribo drausminti apsukruolius, kurie, užuot švarinęsi, vaikšto murzini, o gautus pirties talonus parduoda.
Pasak V. Michailovo, buvo ketinama duoti vardinius talonus, tačiau tada socialiniai darbuotojai būtų apkrauti papildomu darbu, pailgėtų išdavimo procedūra.
Manoma, kad geriausia išeitis – teikti pirties administracijai nemokomus talonus gavusiųjų sąrašus: tada būtų galima patikrinti, ar tokį taloną parodęs asmuo turi teisę nemokamai praustis.
Remtiniems gyventojams į pirtį teks neštis asmens dokumentus.
Pirties vadovas A. Morkvėnas pritaria tokiam siūlymui. Pasak jo, darbuotojams nebus sudėtinga patikrinti.
Savivaldybę apie pirštą vyniojantys nemokamų talonų turėtojai padarė meškos paslaugą sąžiningiesiems.
Savivaldybė ketina vietoj aštuonių talonų kas ketvirtį skirti tik šešis.
