"Vieno langelio" principas pirmiausia diegiamas piliečių reikalams tvarkyti, verslui teks palaukti, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".
"Vieno langelio" principas piliečiui yra tai, kai jis kreipiasi į vieną instituciją ir jai tik pateikia prašymą, o po kiek laiko priklausomai nuo paslaugos sudėtingumo gauna atsakymą iš tos pačios vietos. Prašymą gavusios institucijos problema bus gauti informaciją tiek iš savo padalinių, tiek iš kitų institucijų. Įskaitant ir paslaugų teikimą internetu", – aiškina Valdemaras Sarapinas, Vyriausybės kancleris.
Jo teigimu, pirmiausia "vieno langelio" (kontakto) principu siekiama padėti paprasčiau susitvarkyti reikalus eiliniams piliečiams, tačiau stengiamasi, kad ir juridiniai asmenys pajustų lengvėjančią biurokratijos naštą.
VŽ kalbinti verslininkai skeptiškai vertina Vyriausybės raginimus pabrėždami, kad daugumoje institucijų, jau deklaruojančių įdiegus "vieną langelį", apstu netvarkos.
"Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje yra "vieno langelio" principas, tačiau padėtis neretai buvo geresnė, kai jo nebuvo. Ir ne tik savivaldybėje. Kodėl? Atsakymai dažnai labai paviršutiniški, be to, deklaruojama, kad pateikus dokumentus pagal vieno "langelio principą" atsakymas gaunamas per tam tikrą laiką. Kaip mes matome iš savo patirties, tai yra labai retas atvejis, net neigiamo atsakymo per nustatytą laiką retai sulaukiame", - teigia Algirdas Alijošius, bendrovės "Merko statyba" direktorius.
Rytis Juozapavičius, "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas, taip pat pažymi, kad Lietuvoje kol kas sunku rasti valstybinę institucijoje, kurioje "vieno kontakto" principas veiktų nepriekaištingai.
To neneigia ir Vyriausybės kancleris, anot jo, neretai savivaldybės deklaruoja, kad jau įgyvendino šį principą, tačiau iš tikrųjų padėtis kitokia.
Ponas Sarapinas ir p. Juozapavičius pažymi, kad sėkmingai įgyvendintas minėtas principas užkirstų kelią valdininkų korupcijai.
