Nors nemažai nusikaltėlių, kurie skriausdavo vienkiemių gyventojus, terorizuodavo senukus ir atiminėdavo paskutines jų santaupas, dabar yra emigravę ir nusikaltimus vykdo svetur, vis dėlto atokiose sodybose gyvenantys senoliai nesijaučia ramūs, juolab kad policija nebeturi lėšų aprūpinti juos skubios pagalbos iškvietimo įrenginiais.
Nuo metų pradžios plėšikai, tikėdamiesi rasti bent šiokį tokį grobį, vienkiemiuose apsilankė daugiau kaip 20 kartų. Po tokių apsilankymų sodybų savininkai ne tik netenka savo menko turto ir paskutinių iš pensijos sukauptų santaupų, bet ir keletą savaičių turi praleisti ligoninėje, gydydamiesi sumušimus ar galūnių lūžius.
Iš ligoninės dar negrįžo ir Raseinių rajono Molupių kaimo gyventojos seserys Elena Aldona (79 m.) ir Bronislava (86 m.) Karabinaitės. Tvarkingas ir gero būdo senoles trys plėšikai, naktį įsiveržę pro trobos langą, surišo ir išmetė į lauką, o patys nusiaubė namus, ieškodami pinigų. Įsibrovėliai ne tik išvartė, išdaužė įvairius daiktus, bet ir supjaustė pagalves, čiužinius.
Netrukus buvo sučiuptas kaime toli gražu ne gerais darbais pagarsėjęs vietos gyventojas. Kol vyksta tyrimas, apie jį kriminalistai nelinkę pasakoti.
Seserys Karabinaitės neturėjo „mygtuko“ – pagalbos iškvietimo įrenginio, kokius nuo 2006 metų atokiose sodybose gyvenantiems senukams dalydavo policija. Senolėms artimieji buvo nupirkę mobilųjį, bet šis neišgelbėjo.
Net dvi paras surišta prasikankino ir 80-metė Gruzdžių miestelio (Šiaulių raj.) gyventoja. Į senolės namus įsibrovė du plėšikai, parvertę pensininkę ant grindų surišo, o tuomet ėmė kuisti namus, ieškodami vertingų daiktų. Netrukus piktadariai išsinešdino ir paliko senolę surištą – ją po dviejų parų išlaisvino atvykę giminaičiai.
Užpuolė antrą kartą
Mažeikių rajono Užventės kaimo gyventoja Aniceta Navickienė (86 m.) prieš keletą savaičių nuo plėšikų nukentėjo jau antrą kartą. Paryčiais išlaužę duris, plėšikai įsiveržė į trobą, A. Navickienę surišo, tik neskriaudė – tiesiog pasičiupę jos auksinį žiedą movė lauk. Kol pirmasis užpuolikas, greit surastas ir nubaustas, dienas leidžia už grotų, dar dviejų plėšikų policija tebeieško.
„Kalbėjausi su A. Navickienės dukra. Ji pasakojo, jog senutė yra išsigandusi, bijo būti viena. Nors namas stovi ne vienkiemyje, o gyvenvietėje, o Aniceta jokia turtuolė, o paprasta pensininkė, plėšikai į jos namus brovėsi jau antrą kartą“, – pasakojo Viekšnių seniūnas Kornėlijus Kryžius.
Nei po pirmojo, nei dabar po antrojo užpuolimo A. Navickienė „mygtuko“ negavo ir jau negaus. Šiemet nuspręsta, jog dėl lėšų stygiaus pagalbos iškvietimo vienu mygtuku įrenginiai senoliams ir atokių sodybų gyventojams nebebus dalinami. O daugelis seniūnų ir vienkiemių gyventojų kaip susitarę tvirtina – „mygtukų“ jiems reikia.
Gyventi ramiau
Kaip sakė Lazdijų rajono Teisų seniūnijos seniūnė Rima Didžiulienė, jų seniūnijoje „mygtukus“ turi vos keli senoliai ir nors jais nepasinaudojo, bet neabejotinai jaučiasi saugesni. O štai Kurdimakščių kaime (Lazdijų rajonas) vienkiemyje prie Krosnos–Lazdijų kelio gyvenusios dvi senyvo amžiaus seserys vieno mygtuko įrenginiu nebuvo aprūpintos, tad turėjo ieškoti naujų namų. „Moterys nuolat buvo terorizuojamos netoliese esančių Verstaminų kaimo gyventojų, tiksliau – keleto nusikaltėlių, kurie vos išėję iš kalėjimo traukdavo į senolių trobelę. Moterys su siaubu laukdavo pensijų dienos, nes žinodavo, jog netrukus prisistatys tie verstaminiškiai ir pensijas atims. Neapsikentusios senutės savo namelį pardavė ir išsikraustė gyventi į Lazdijus pas gimines“, – pasakojo R. Didžiulienė.
Lazdijų rajono gyventoja Stanislova L. (72 m.) slepia, kad jos namuose policija įrengė pagalbos „mygtuką“. Moters logika paprasta – jeigu žmonės žinos, kad ji turi „mygtuką“, tai manys, kad turinti ir pinigų. O jeigu jau manys, kad turinti pinigų, tada jokie mygtukai nesustabdysiantys. „Dar neteko pasinaudoti „mygtuku“. Ir meldžiu Dievo, kad netektų. Esu įpratusi gyventi vienkiemyje, naktį paleidžiu kieme lakstyti du šunis. Negaliu sakyti, kad iš baimės baisu miegoti, bet visiškai rami nesijaučiu nė su tuo „mygtuku“. O neturintys jo tai gal nė bluosto nakčia nesudeda ir nuo mažiausio krebždesio šoka iš lovų“, – svarstė Stanislova.
Technologijų nemėgsta
Policijos skyriai iki šiol turi sąrašus žmonių, kurie pageidauja gauti „mygtukus“, tik jų taip ir negaus. Dėl lėšų stygiaus šis projektas buvo nutrauktas. Vietoj to vienkiemių gyventojams buvo pradėti dalyti mobilieji telefonai. Vis dėlto atrodo, jog telefonai „mygtukų“ jiems tikrai nepakeis.
„Su pagalbos „mygtukais“ susitvarkyti senukams buvo gerokai paprasčiau. Mobilieji telefonai, kad ir su didesniais mygtukais ir paprastai valdomi, daugeliui vis tiek atrodo labai sudėtingi“, – sako Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijos socialinė darbuotoja Janina Leitienė. Kasdien darbe su senyvo amžiaus žmonėmis bendraujanti moteris žino – technologijos naujovės jiems ne prie širdies. „Daugeliui senukų tarsi vaikams aiškinu: „Žiūrėkit, langelyje viena padalėle mažiau, vadinasi, telefonas nori valgyti ir jį reikia įjungti į elektrą“. Suvedame jiems į telefoną 3–4 svarbiausius numerius – pirmasis būna policijos, toliau – greitosios pagalbos, seniūnijos ir dar vieno kito artimiausio giminaičio. Bet vis tiek pasitaiko, kad policija sulaukia skambučio, kurį senukas padarė netyčia“, – pasakojo J. Leitienė.
Pradėjusi senoliams dalinti telefonus, policija iš pradžių pasirūpindavo ir jų sąskaitomis – pristatydavo 5 litų papildymą keletui mėnesių. Dabar pinigų nebėra, tad senukai telefonų sąskaitas turi pildytis patys. Tai irgi ne tokia lengva užduotis, tad dažniausiai padeda artimieji ar kaimynai.
Telefonus slepia
„Vienetai tuos telefonus „prisijaukina“. Kai kurie, nors ir pramoksta su jais elgtis, patį telefoną laiko tikra brangenybe – slepia po pagalvėmis, kiša po lova, kad tik kas nepavogtų, neatimtų. Tai kaipgi užpuolimo metu senolė jį spės surasti ir juo paskambinti, jeigu pats telefonas nuo plėšikų paslėptas?..“ – šyptelėjo J. Leitienė. Kartą nuvykusi aplankyti vienkiemyje gyvenančios močiutės, policijos jai įduotą mobilųjį telefoną J. Leitienė rado paslėptą... malkinėje. „Kartą viena senutė man prisipažino – gavusi telefoną ji dar labiau bijanti, negu kai jo nebuvo“, – prisiminė Deltuvos seniūnijos darbuotoja.
Socialinė darbuotoja apgailestavo, kad vieniši senukai gyvena neramiai. Ir net nebūtinai vienkiemiuose – plėšikai nevengia aplankyti ir gyvenvietėse įsikūrusių senolių. „Mažai jiems dėmesio skiriama, o dar ir „mygtukų“ dalinimą nutraukus jie paliekami verstis kaip išmanantys. Džiugu nors tiek, kad užpuolimų sumažėję, o daugelis plėšikų – užsienyje. Pastaruoju metu bent mūsų seniūnijoje senukų apiplėšimo atvejų nepasitaikė“, – sakė J. Leitienė.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Stelmokas „Akistatai“ sakė, jog nuo 2006 metų pabaigos pagal Policijos departamento parengtą prevencinį projektą „Būk saugus su mobiliu“ buvo išdalyta daugiau kaip 600 pagalbos iškvietimo vienu mygtuku įrenginių (žmonės juos ėmė vadinti tiesiog „mygtukais“). „Projekto esmė buvo užtikrinti, kad vienkiemiuose ir nuošalesnėse gyvenamosiose vietovėse gyvenantys asmenys atsitikus nelaimei galėtų operatyviai informuoti specialiąsias tarnybas“, – sakė K. Stelmokas. Kaip patvirtino pareigūnas, projekto vykdymo metu nuo smurtinių nusikaltimų nenukentėjo nė vienas „mygtuko“ turėtojas. „Manome, kad šis projektas pasiteisino, tačiau dėl nepakankamo finansavimo Policijos departamentas negali skirti papildomai skirti lėšų finansuoti jam. Tačiau Policijos departamentas kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad rajonų savivaldybės skirtų lėšų toliau finansuoti šiam projektui“, – atskleidė K. Stelmokas. Jau išdalyti įrenginiai iš gyventojų nebus atimami, bet jeigu savivaldybės neras lėšų, tai gyventojams paslauga teikiama nebus. Arba patys naudotojai turės sumokėti už paslaugos teikimą.
Tik faktai:
Skubios pagalbos iškvietimo vienu mygtuku įrenginys sukonstruotas taip, kad, kartą paspaudus pagal
bos mygtuką, pokalbio iš nukentėjusiojo pusės negalima nutraukti, taigi to negalėtų padaryti ir užpuolikas. Įrenginyje įmontuotas jautrus mikrofonas, tad pagalbos centro operatorius gali girdėti ne tik patį žmogaus balsą, bet ir tai, kas vyksta patalpoje – daugeliu atveju tai gali labai padėti įvertinti tai, kas atsitiko.
Vieno mygtuko įrenginys turi atsarginį akumuliatorių, tad veikia net sutrikus elektros tiekimui būste. Susisiekus su pagalbos centru, žmogui nereikia sakyti savo adreso ar aiškinti, kaip pas jį atvažiuoti – šią informaciją operatorius gauna iš anketos, kurią žmogus būna užpildęs įsigydamas šį įrenginį.
Iki 2012 kovo 1 dienos vieno mygtuko įrenginiais daugiausia kartų buvo iškviesti medikai – 283 kartus. 253 kartus šiais įrenginiais buvo susisiekta su policija, 19 kartų skambinta dėl gaisrų.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
