Regina MUSNECKIENĖ
Artėja Naujieji metai. Dangų išmargins raketos. Pakelėse orą terš deginamų padangų dūmai. Daugelis šį šurmulį tapatina su smagia švente. Tačiau ramesnių ir harmoningesnių švenčių šalininkai su baime laukia nakties, kuri primena karą.
Ypač neramu šalia kaimo turizmo sodybų, kurios faktiškai virtusios pobūvių salėmis, gyvenantiems žmonėms. Kai kurie, neapsikentę triukšmo, kreipiasi į teismus. Kelmės rajono savivaldybei pateikta peticija.
Kaimo turizmo sodybos ar balių vietos?
Į redakciją kreipėsi Kelmės rajone, Kukečiuose, gyvenantis advokatas Arnas Ilgauskas. Teisininkas piktinosi, jog lapkričio 26-ąją rajono Tarybos sprendimu patvirtintos Triukšmo prevencijos taisyklės – per daug liberalios. Kaimo turizmo sodyboms suteikiama privilegija triukšmauti ilgiau. Nesvarbu, kad ta kaimo turizmo sodyba – viduryje gyvenvietės.
„Triukšmo prevencijos įstatymas kaip tik sugriežtino tvarką. Tuo tarpu Kelmės rajone pataikaujama kaimo turizmo sodyboms, kurių čia yra labai daug. Tik gaila, jog ten nėra jokio turizmo. Tai paprasčiausios balių vietos, – sakė A. Ilgauskas. – Vidurnaktį gyvenvietės vidury šaudo raketos. O žmonėms kitą rytą keltis į darbą.“
Teisininkas pasakojo jau turįs bylų. Kaimo turizmo sodybų kaimynystėje gyvenantys žmonės nemato kitos išeities – tik kreiptis į teismą.
Advokatas pateikė peticiją Kelmės rajono savivaldybei. Ją svarstys Peticijų komisija.
Taisyklės – liberalesnės
Savivaldybės taryboje patvirtintose Triukšmo prevencijos taisyklėse rašoma, jog kaimo turizmo sodyboms spalio–balandžio mėnesiais triukšmą skleisti leidžiama iki 22 valandos, savaitgaliais – iki 23 valandos. Vasaros laiku triukšmo šaltiniai galimi iki 24 valandos.
Sodybų šeimininkai privalo užtikrinti triukšmo prevencijos priemones.
Triukšmo prevencijos taisykles kūręs Savivaldybės teisės ir personalo skyriaus vedėjas Arūnas Kasparavičius pripažino, jog naujosios taisyklės iš tiesų liberalesnės.
Senosiose taisyklėse nebuvo apspręsta kaimo turizmo sodybų veikla. O taisyklės buvusios labai griežtos.
„Grįžęs iš darbo po 18 valandos aš jau negalėčiau net pjauti žolės. Savaitgalį taip pat negalėčiau triukšmauti. Žolė užaugtų iki langų, – sakė A. Kasparavičius. – Dėl gyvenvietėse įsikūrusių kaimo turizmo sodybų problemų kyla visoje Lietuvoje. Bet savivaldybė negali riboti jų verslo. Reikia rasti kompromisą.“
Nesilaiko net liberalių taisyklių
Pasak kaimo turizmo sodybų kaimynystėje gyvenančių žmonių, praktiškai nesilaikoma net šių liberalių Triukšmo prevencijos taisyklių.
Vienas rajono gyventojas redakcijai tvirtino dėl už poros šimtų metrų esančioje kaimo turizmo sodyboje skleidžiamo triukšmo vasarą negalėjęs miegoti keliolika parų iš eilės. Suskaičiavo, jog vieną vakarą buvo iššautos 47 petardos.
Šeima augina nepilnamečius vaikus. „Ketvirtą valandą ryto vaikas verkia: "Tėti negaliu miegoti“, – skundėsi jaunas tėvas. – Iš pradžių gražiuoju prašydavau, kad pritildytų muziką. Paskui kviesdavau policiją. Dabar į teismą kasdien vaikštau kaip į darbą. Aš nepavydžiu. Tegu daro žmonės verslą. Bet tegu man leidžia ramiai gyventi.“
Kova už teisę išsimiegoti
Šalia kaimo turizmo sodybų gyvenantys žmonės stebisi, jog leidžiama nuomoti sales pobūviams pačiame gyvenvietės viduryje.
„Aš mieste negaliu garsiau sušvilpti, trankyti durų, – kalbėjo vienas rajono gyventojas. – Visame pasaulyje kovojama su triukšmu. Kai kuriose šalyse sekmadienį negalima įsijungti net dulkių siurblio, kad netrukdytum kaimynams ilsėtis.
O čia niekas nepaiso nė Triukšmo prevencijos taisyklėse numatyto laiko. Vasarą kaimo turizmo sodybose tranki muzika groja iki paryčių. Pakviečiu policiją. Pareigūnai paprašo uliavotojus pritildyti muziką. O šie sako: „Palaukit dar porą valandų. Mes už grojimą sumokėjome muzikantui.“
Už teisę išsimiegoti kovojantis mažamečių vaikų tėvas stebisi kitų gyvenvietės žmonių kantrybe: „Policininkas jų paklausia, ar girdi triukšmą. Pripažįsta, jog girdi, jog garsi muzika ir pirotechnikos priemonės trukdo. Tačiau, kai pasako jog reikės eiti liudyti į teismą, dažnas atsiima savo žodžius. Neturėjo reikalų su teismais ir nenori turėti.“
Kai atvažiavo tirti triukšmo, netriukšmavo
Gyventojai gali kreiptis į Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrių. Čia nagrinėjami skundai dėl triukšmo.
Minėto skyriaus vedėja Alma Mackevičienė prisiminė atvejį, kai policija jų centrui peradresavo vieno gyventojo skundą dėl kaimo turizmo sodyboje keliamo triukšmo. Visuomenės sveikatos centras triukšmomačių neturi.
Triukšmą matuoti gali tik akredituotos laboratorijos. Triukšmomatis gana brangus, 60–80 tūkstančių litų kainuojantis ir sudėtingas prietaisas.
Todėl, gavus skundą, buvo pakviestas akredituotos laboratorijos specialistas pamatuoti triukšmą. Tačiau tą penktadienį kaimo turizmo sodyboje nebuvo svečių, ir niekas netriukšmavo. Toks atsakymas ir persiųstas policijai.
A. Mackevičienės nuomone, triukšmadarius galėjo nubausti ir policija – už viešosios tvarkos pažeidimą.
Skundus dėl triukšmo Visuomenės sveikatos centrui gali rašyti patys gyventojai. Pakviesti laboratorijos specialistai triukšmą matuoja pasiskundusiojo gyventojo miegamajame, vaikų kambariuose, kur triukšmas kelia didžiausią pavojų sveikatai.
Nereikia leidimų
„Nenorėčiau gyventi šalia kaimo turizmo sodybos. Ir puikiai suprantu žmones, kuriems teko tokia dalia,“ – sakė A. Mackevičienė.
Sveikatos specialistų nuomone, kaimo turizmo sodybos neturėtų kurtis gyvenvietėse. Jų vieta – atokūs vienkiemiai. Tačiau į vienkiemius blogesni keliai, prastesnė infrastruktūra. Todėl daugėja kaimo turizmo sodybų gyvenvietėse, prie gerų kelių.
Problemos kyla todėl, kad kaimo turizmo sodyboms steigti nereikia Visuomenės sveikatos centro leidimo. Tokią privilegiją išsikovojo Kaimo turizmo asociacija.
Leidimas reikalingas tik tokiu atveju, jeigu teikiamos maitinimo paslaugos.
Kelmės visuomenės sveikatos biuro vadovė Lina Balčiūnienė redakcijai pasakojo, jog pasitaiko atvejų, kai pirtyse ar kaimo turizmo sodybose, pasinaudojus tualetu, nėra kur nusiplauti rankų, nekeičiama patalynė. Bet jeigu tai tenkina klientus, sveikatos specialistai negali kištis.
Vienintelė išeitis, jeigu gyvenvietės žmonės patys kreiptųsi į Savivaldybę ir prašytų jų gyvenamąją vietą paskelbti tyliąja zona. Jų prašymas būtų svarstomas ir patenkinamas, jeigu rimti argumentai.
