„Globalus šio fenomeno pasireiškimas greičiausiai yra nepakankamai įvertintas dėl riboto tokių situacijų testavimo“, – teigia mokslininkai, tyrę šį konkretų atvejį.
Neskiepyta moteris šių metų kovo 3 dieną po daugybės kritimų paguldyta į ligoninę Belgijos Aalst mieste ir tą pačią dieną patvirtinta, kad ji yra užsikrėtusi koronavirusu, rašo independent.co.uk.
Nepaisant to, kad moteris nerodė jokių pradinių kvėpavimo sutrikimo požymių, jos būklė netrukus pablogėjo. Ji mirė praėjus penkioms paroms po to, kai buvo paguldyta į ligoninę.
Kai pacientės kvėpavimo mėginys buvo paimtas tirti genomo sekai, tyrėjai nustatė, kad ji buvo užsikrėtusi Alfa ir Beta atmainomis, kurios pirmą kartą nustatytos Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje.
„Tai yra vienas pirmųjų oficialiai nustatytų atvejų, kai užsikrečiama dviem Sars-CoV-2 atmainomis“, − teigė molekulinės biologijos mokslininkė Dr. Anne Vankeerberghen, kuri padėjo aprašyti minėtos moters atvejį.
„Abi atmainos tuo metu cirkuliavo Belgijoje, tad tikėtina, jog moteris užsikrėtė skirtingais virusais nuo dviejų skirtingų žmonių. Deja, mes nežinome, kaip ji užsikrėtė“, – sakė ji.
Dr Vankeerberghen teigė, kad „sunku pasakyti“ ar dviguba infekcija turėjo įtakos sparčiam pacientės savijautos blogėjimui ją paguldžius į ligoninę. Visame pasaulyje buvo pranešta apie kitus atvejus, panašius į pastarąjį Aalst mieste.
2021-ųjų sausį mokslininkai iš Brazilijos pranešė apie du žmones, tuo pačiu metu užsikrėtusius dviem skirtingomis koronaviruso atmainomis. Tačiau šių atvejų tyrimas kol kas dar tik ruošiamas publikavimui moksliniame žurnale.
„Iki šiol nebuvo kitų aprašytų atvejų“, − pasidalino Dr. Vankeerberghen, pasiruošusi pasidalinti savo atradimais su Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugija.
„Tačiau globalus šio fenomeno pasireiškimas greičiausiai yra nepakankamai įvertintas dėl riboto skirtingų bei susirūpinimą keliančių atmainų testavimo ir paprasto būdo, kaip nustatyti dvi infekcijas vienu metu nebuvimo“, – teigė ji.
Rowlandas Kao, Edinburgo universiteto veterinarijos epidemiologijos ir duomenų mokslo profesorius, sakė, kad „labai sunku“ padaryti bendras išvadas iš vieno atvejo.
„Verta paminėti, kad visame pasaulyje esant milijonams Covid-19 atvejų, bus bent keletas individų, turėjusių sąlytį su daugiau nei viena atmaina per tokį trumpą laikotarpį, kad bet koks imuninis atsakas dėl sąlyčio su pirmąja atmaina turės mažai įtakos susirgimo galimybei antrąja atmaina“, − teigė jis.
Dvigubos infekcijos gali sukelti rekombinacijos reiškinį, kai du „Sars-CoV-2“ virusai susitikę toje pačioje žmogaus-šeimininko ląstelėje keičiasi savo genomo dalimis.
Skirtingai nuo įprastos genetinės mutacijos, kurios metu viruso kodavimo pokyčiai vyksta nuosekliai, rekombinacija gali vienu metu sukelti didmeninius koronaviruso genomo pokyčius. Dėl to naujai apjungtas virusas gali įgyti įvairių savybių, dėl kurių jis yra labiau užkrečiamas arba geriau tinka tam tikriems organizmo imuninio atsako elementams išvengti.
Gali būti ir taip, kad stipriai mutavęs hibridas netenka ypatingų savybių, būdingų tik dviems atmainoms, kurios iš pradžių užkrėtė ląstelę-šeimininkę.
Glazgo universiteto virusų tyrimų centro infekcinių ligų profesorė Emma Thomson sakė, kad buvo gauta pranešimų apie su „Sars-CoV-2“ susijusius rekombinacinius įvykius.
Warwicko universiteto virusologas profesorius Lawrence'as Youngas sakė, kad tokiais dvigubos infekcijos atvejais ląstelėje-šeimininkėje dominuoja „padidėjusio tinkamumo“ atmainos.
