„Kovos už laisvę tęsinys“
„Seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti“, – tokią eilutę 170-ajame Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnyje siekia įrašyti grupė Seimo narių.
Po įstatymo projektu pasirašė devyni Seimo nariai – jau minėtas A. Patackas, Gediminas Jakavonis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Vytautas Juozapaitis, Edvardas Žakaris, Dangutė Mikutienė, Jaroslavas Narkevičius ir Eugenijus Gentvilas.
A. Patackas tikina, kad šia pataisa siekiama leisti ne skleisti neapykantą, o „leisti diskutuoti normalia kalba“. „Ar mes negalime kalbėti normalia leksika“, – klausia „Drąsos kelios“ frakcijos atstovas. Pasak jo, ši iniciatyva yra Lietuvos kovos už laisvę tęsinys – „kova už tas vertybes, kurios yra laisvos ir nekintamos“.
A. Patackas tvirtina, kad 2009 metais analogišką pataisą priėmė ir Didžioji Britanija, o norimą į kodeksą įrašyti eilutę Seimo nariai tiesiog išvertė. „Ar Didžiosios Britanijos parlamentas, parlamentarizmo lopšys, irgi yra fašistinis?“, – į grupei Seimo narių mestus kaltinimus atsako A. Patackas.
Riboto mąstymo politikai
Kitokios nuomonės laikosi M. Povilionienė. Pasak jos, toks įstatymo projektas yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas, kuriuo siekiama legalizuoti neapykantos nusikaltimus. „Įsitikinome, kad tam tikrai reiškiniai Seime nekinta – tai yra homofobija. Ji yra akivaizdžiai įsišaknijusi kai kurių Seimo narių galvose“, – tvirtina Seimo narė.
Ji net neabejoja, kad teikiamas projektas pažeidžia seksualinių mažumų teises: „Formuluotė kelia pasibjaurėjimą, nes primena laikus, kai seksualinės mažumos buvo prievarta gydomos, persekiojamos ir žudomos.“
M. Povilionienė tvirtina, kad Seimo nariams seksualinis žmonių elgesys rūpėti neturėtų, nes tai yra kiekvieno asmens intymaus gyvenimo teisė: „Lytinės elgsena yra žmogaus intymi patirtis, į kurią neturi teisės brautis joks ribotų pažiūrų politikas, galvojantis, kad seksualinė elgsena yra pažiūros, kurias lengvai galima pakeisti.“
Pasak Seimo narės, teikiama baudžiamojo kodekso pataisa yra sadistinis, fašistinis tyčiojamasis iš žmogaus asmeninio gyvenimo. „Kodėl žmonės, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, dabar siekia riboti žmonių laisvę?“, – klausia ji.
Pažeistų tarptautinius įsipareigojimus
Teikiama įstatymo pataisa – bandymas susidorojimus su seksualinėmis mažumomis, jų persekiojimą paversti norma, įsitikinęs Tolerantiško jaunimo asociacijos narys, politologas Mindaugas Kluonis. Jis įsitikinęs, kad ja siekiama tyčia ir piktybiškai kurstyti neapykantą ir tokiu būdų atkreipti rinkėjų dėmesį.
„Jeigu tokios įstatymo pataisos būtų priimtos, būtų pažeisti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai“, – įsitikinęs M. Kluonis. Pasak jo, gerokai nukentėtų Lietuvos prestižas, neišvengiamai būtų kreiptasi į ES teismą.
„Neapykantos nusikaltimai Lietuvoje apskritai yra suprantami labai siaurai“, – įsitikinusi Lietuvos gėjų lygos teisininkė Aliona Polujanova. Pasak jos, tai, kas Lietuvoje yra priimama kaip norma, Vakarų valstybėse jau seniai yra traktuojama kaip neapykantos nusikaltimai. Tuo tarpu Lietuvoje siekiama tokias kalbas legitimizuoti.
Pasak A. Polujanovos, Lietuvoje ir taip sunku apskųsti net ir labai neigiamus komentarus seksualinių mažumų atžvilgiu. „Tai šlykštūs, labai kraupūs komentarai, o mes norime juos legalizuoti“, – piktinasi teisininkė. Jos manymu, tokios iniciatyvos kuria tokį socialinį klimatą, kuriame atrodytų normalu tyčiotis iš seksualinių mažumų.
„Turėtume skatinti pagarbą kitiems žmonėms, įvairumą, kritinį mąstymą, o ne viduramžiškas nuostatas. Neapykanta nėra žmogaus teisė“, – teigia teisininkė.
