„Aš nesutikčiau su nuostata, kurią bandoma primesti, kad kandidatas (į VRM vadovo postą – tv3.lt) turėtų būti ne iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. [...] Tarp kandidatų bus ir tokių, ir tokių“, – šią savaitę žiniasklaidai pareiškė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R. Paksas.
„Aš žinau, kas yra nekaltumo prezumpcija, aš žinau, kaip yra įtarimai paskelbiami ir paskui jie dingsta, aš žinau, kad yra politinė kova, aš viską tą žinau ir todėl tokių žaidimų nežaidžiu“, – pridūrė „tvarkiečių“ lyderis.
Tokiais teiginiais R. Paksas prabilo po to, kai premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog tikisi, kad „Tvarka ir teisingumas“ kandidatą į vidaus reikalų ministrus siūlys ne iš savo partijos narių.
Šią savaitę žiniasklaidoje kaip galimų kandidatų į vidaus reikalų ministrus nuskambėjo Seimo narių, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narių Povilo Gylio, Kęstučio Bartkevičiaus, Kęsto Komskio, vidaus reikalų viceministro, „tvarkiečio“ Juliaus Morkūno pavardės.
Šalies vadovės alergija
Kaip numato Lietuvos įstatymai, naujo ministro paieškose be partijos „Tvarka ir teisingumas“ dalyvauja ne tik premjeras A. Butkevičius, bet ir prezidentė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė dar 2012 m. savo pareiškimais parodė, jog simaptijų Darbo partijai, kuri buvo kaltinama juodąja buhalterija, nejaučia. Tai įrodo D. Grybauskaitės nuolatinė kritika „darbiečiams“, pareiškimai apie „kriminalinę koaliciją“, „Vyriausybės formavime dalyvaujančius asmenis, kurie sėdi teisiamųjų suole“ ir pan.
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimu. Ar R. Pakso užsispyrimas į VRM vadovo postą siūlyti ir partijos narius įžiebs konfliktą su D. Grybauskaite?
Ministerija gali likti be galvos?
Portalo tv3.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis teigė, kad R. Paksui nutarus siūlyti į vidaus reikalų ministrus „Tvarkos ir teisingumo“ narį, konfliktas su šalies vadove, kuris nemėgsta į teisėsaugos akiratį patekusių politikų, įsiplieksti tikrai galėtų.
„Aš manau, kad konfliktas tikrai labai įmanomas, nes iš tikrųjų šios partijos atžvilgiu viešojoje nuomonėje labai ryškiai nusistovėjusi pozicija, kad iš jų tarpo atėję žmonės į Vidaus reikalų ministeriją, tai yra partiečiai, gali pasielgti labai tendencingai.
Yra daug visokiausių gandų, prielaidų, pasisakymų apie vienokias ar kitokias kriminalines sąsajas, apie vienokias ar kitokias nuobaudas, nusikaltimus, abejones dėl vienokių ar kitokių veiksmų, todėl požiūris į šią partiją yra labai ypatingas. Prezidentė šito neužmiršta ir ji tikrai tuo argumentu naudosis. Neveltui buvo parinktas S. Skvernelis kaip nepartinis, kaip žmogus, kuris yra ne iš politinio sluoksnio“, – komentavo L. Bielinis.
Politologo teigimu, kompromisiniu variantu VRM vadovo paieškose galėtų būti vienas iš dabartinių VRM viceministrų, tačiau, L. Bielinio manymu, neatmestina, kad „tvarkiečiai“ gali būti ir nelinkę eiti į kompromisą.
„Klausimas, koks yra „tvarkiečių“ tikslas – ar duoti valstybei normalų ministrą ir normalų valdymą Vidaus reikalų ministerijoje, ar sukelti skandalą ir tokiu būdu atkreipti dėmesį į save. Vėliau tai sukeltų dar vieną skandalą, nes artėja rinkimai, o skandalai turi tam tikrą rinkiminę reikšmę. Gali būti ir taip“, – kalbėjo VDU profesorius.
Pasak L. Bielinio, kilus konfliktui dėl vidaus reikalų ministro, gali nutikti ir taip, kad VRM iš esmės iki Seimo rinkimų gali likti našlaite.
„Aš manau, kad visai gali būti paskirtas ministro pareigas laikinai eiti vienas iš ministerijos aukštų valdininkų, tarkime, koks nors viceministras, turintis institucinę atmintį, kuris tiesiog profesionaliai vykdys tą programą ir tęs tą programą, kurią vykdė S. Skvernelis, arba gali būti ministerija tiesiog palikta be tiesioginio vadovo, tačiau kitas ministras vadovo funkcijas dubliuotų“, – svarstė politologas.
Gulinčio spardyti neturėtų
„Klausimas, kiek dar pas juos skeletų klozetuose – jeigu turi, ką slėpti, siūlys partinį, jeigu mano, kad gali ištempti iki rinkimų be kažkokių skandalų ir paviešinimų, tai siūlys nepartinį“, – portalui tv3.lt sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, politologas Vincentas Vobolevičius, paklaustas, kokį kandidatą į VRM vadovo postą gali siūlyti „tvarkiečiai“.
Anot jo, svarstant apie potencialią „tvarkiečių“ ir D. Grybauskaitės priešpriešą dėl VRM vadovo, reikėtų žinoti, ko gali siekti pati šalies vadovė. Pasak V. Vobolevičiaus, jei prezidentė veiks strateginiu, o ne emociniu pagrindu, aršaus konflikto dėl vidaus reikalų ministro paieškų neturėtų kilti.
„Skirtingai negu Darbo partija ankstesniais epizodais, kada ji ilgą laiką galėjo valdyti, jos ministrai galėjo, jeigu elgtųsi neskaidriai, padaryti daug žalos, tai prezidentei reikėjo šitoje vietoje tikrai įkalti kuolą, kad jie tos žalos nepridarytų, dar norėjosi mažinti Darbo partijos patrauklumą, akcentuojant jos korumpuotumą, tai dabar yra kita situacija.
Liko mažai laiko iki Seimo rinkimų, [...] partija „Tvarka ir teisingumas“ neatrodo labai įspūdingai, tie reitingai rodo, kad jei gaus apie 7-8 procentus rinkėjų balsų, man atrodo, arba yra nupirkti, arba yra iš mėnulio, išėjus V. Mazuroniui, išėjus S. Skverneliui, R. Paksui neturint galimybės tęsti savo kovą dėl aukščiausio šalies vadovo posto, susidaro vaizdas, kad partijai šviečiasi ne kokia ateitis. Dabar prezidentės konfliktas su „tvarkiečiais“ galėtų net šiek tiek mobilizuoti partijos rėmėjus, o gal ir ne. Bet kas svarbiau, tai, kad dabar jau, kad nutiktų taip, jog spardytų gulintį, kai iki rinkimų liko nedaug, mažai tikimybės“, – komentavo politologas.
„Jeigu atmetant prielaidą, kad prezidentė iš principo, alergiškai neperneša visų korumpuotų ir nesvarbu, ar strategiškai tai naudinga, ar ne, juos puola visada, tai situacijos sunkumus, palyginti su situacija dėl Darbo partijos, suponuoja, kad tokio didelio konflikto su „tvarkiečiais“ nebūtų su sąlyga, kad tas kandidatas į vidaus reikalų ministrus, kuris bus siūlomas, nebus tiesiogiai asmeniškai kažkokių uodegų nešiotojas“, – aiškino V. Vobolevičius.
Nenorėtų antro Barakausko
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel tikino, kad anksčiau vidaus reikalų ministro poste buvęs „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas tapo nekokiu partijos „Tvarka ir teisingumas“ ministro pavyzdžiu, todėl panašaus asmens prie VRM vairo pareigūnai nenorėtų.
„Jų pasiūlytas kandidatas prieš tai yra visiškai netinkamas variantas ir tą parodė laikas. Jie patys tą suprato ir padarė pokyčius. Jiems buvo dilema po dviejų metų, ką išrinkti, kad nepridarytų dar daugiau žalos ir gėdos. Jie padarė savo pasirinkimą. Tai, jeigu jie neturėjo tada viduje (kandidatų į vidaus reikalų ministrus – tv3.lt), o, sakykime, per laiką matome, kad partijoje vyksta nubyrėjimas ar kitų žmonių perbėgimas, tai to potencialo specifinio jau nėra taip ir daug“, – portalui tv3.lt kalbėjo V. Banel.
Kita vertus, pasak vidaus reikalų sistemos pareigūnų atstovo, ministro partiškumas iš esmės nėra svarbus. Svarbiausia, anot V. Banel, asmens kompetencija ir darbų tęstinumas.
„Nori ar nenori, mes priversti prie tos politinės dedamosios prisiliesti, bet jeigu kalbant apie pareigūnų bendruomenę, tai mums yra svarbu darbai, kurie yra pradėti, kurie prie ankstesnių ministrų buvo blokuojami, o šituo ministru jie pajudėjo, bet darbai nėra pabaigti“, – sakė V. Banel.
