Apie tai jis užsiminė Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos planas migrantams“, reaguodamas į advokato Ryčio Satkausko teiginį, kad ekstremalioji padėtis dėl migrantų antplūdžio baigėsi, krizė suvaldyta, todėl reiktų pereiti prie teisinės valstybės principų laikymosi, ko nebuvo visos krizės metu. Bet viceministras A. Abramavičius nesutiko su mąstysena, kad krizė suvaldyta.
„Tikrai nesutinku, ekstremali situacija, nepaprastoji situacija niekur nedingo, ji šiaip pablogėjo kelis kartus nuo praeitų metų vasaros. Tai mes galime sulaukti bet kada bet kokios atakos, traukinio, dviejų traukinių iš Maskvos su tūkstančiu, su dviem tūkstančiais migrantų. Kol kas nesulaukėme ir ačiū Dievui“, – diskusijoje teigė viceministras.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas portalui tv3.lt teigė, kad tai vienas iš svarstytų scenarijų po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą prieš Ukrainą Rytuose, pasitelkdama separatistus, tačiau šiuo metu jokių duomenų, kad scenarijus turėtų pagrindo, nėra.
„Po 2014 metų buvo analizuoti įvairiausiai blogiausi scenarijai, susiję su Lietuvos saugumu. Tai tiesiog vienas iš scenarijų, bet šis scenarijus šiuo metu neturi pagrindo“, – teigia A. Anušauskas.
Kalbėdamas diskusijoje viceministras A. Abramavičius siekė pabrėžti, kad padėtis nėra pagerėjusi nuo praėjusios vasaros, kai į Lietuvą per Baltarusiją atvyko apie 4400 žmonių iš Artimųjų Rytų. Ši migracijos banga buvo organizuota Baltarusijos režimo: migrantams buvo leidžiama laisvai ir legaliai iš savo šalių atskristi į Baltarusiją, o tuomet baltarusių pasieniečiai netgi nukreipdavo asmenis Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos link.
Šiuo metu didelių migracijos srautų nefiksuojama. Pavyzdžiui, praėjusią parą Valstybės sienos apsaugos tarnyba neįleido į Lietuvą 19 migrantų, Lenkija neįsileido 34 žmonių, o Latvija – 12-os.
Vidaus reikalų viceministro žodžiai apie migrantų pilnus traukinius iš Maskvos nuskambėjo Lietuvoje tvyrant susirūpinimui dėl potencialaus Rusijos atsako reaguojant į įsigaliojusias Europos Sąjungos sankcijas, kai iš Rusijos į Kaliningradą bei atvirkščiai nebegali būti gabenami plieno ir juodųjų metalų gaminiai. Šis Europos Sąjungos draudimas įsigaliojo nuo birželio 17-osios ir buvo žinomas nuo kovo mėnesio vidurio, bet Rusijos pusė sukėlė didžiulį skandalą, pateikdama tai kaip Lietuvos savivalę. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pagrasino Lietuvai, kad veiksmai dėl prekių tranzito sulauks pasekmių.
Muitinės departamentas teigia, kad kovo 15-ąją priimtame Europos Sąjungos sankcijų pakete buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Nesankcionuotos prekės bei keleiviai toliau juda per Lietuvą.
Liepos 10-ąją draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio10-ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai, pranešė BNS, remdamiesi Muitinės departamento informacija.
