Spaudos konferencijoje I. Gaižiūnas teigė, kad valstybinių brandos egzaminų duomenys apie konkrečias mokyklas yra vieši ir prieinami visiems asmenims.
„Iš principo visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas. Šeimos, mokyklų vadovai, mokytojai, mokslininkai ir net mokiniai gali analizuoti egzaminų rezultatus ir susidaryti kokybišką švietimo sistemos vaizdą. Ir aš nuoširdžiai apgailestauju, kad viešoje erdvėje formuojasi klaidingas naratyvas ar interpretacijos apie tariamą žodžio laisvės ribojimą, už kritiką, „geriausios mokyklos valdininkų vaikams“ ar panašiai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras.
Jo teigimu, švietimo bendruomenė jau ilgą laiką kalba apie kokybišką mokyklų vertinimo sistemą, o tai kas buvo iki šiol neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus.
Jis teigia, jog nuo ketvirtadienio pradedamos konsultacijos dėl mokyklų veiklos rodiklių ir viešo duomenų apie mokyklas skelbimo, jų apimties ir būdo.
„Pakvietėme virš 20 organizacijų ir asociacijų, atstovaujančių mokytojus, direktorius, tėvus, mokinius, savivaldybes, žurnalistus, teisininkus ir mokslininkus. Nagrinėsime minėtus rodiklius ir ieškosime sutarimo klausimais, kuriuos dar kartą noriu įvardyti. Pirmiausia, kokie rodikliai yra svarbūs apibrėžiant, kas yra gera mokykla, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai (...) bei kokia forma duomenys turėtų būti viešinami“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Viceministras pabrėžė, kad mokykla nėra tik tai egzaminų rezultatai, todėl reikia atsižvelgti ir į kitus rodiklius. Tačiau kokie tiksliai yra jo minimi rodikliai, kol kas viceministras pasakyti negalėjo. Visgi jis užsiminė apie kokius galimus rodiklius bus diskutuojama su švietimo bendruomene.
„Bus labai platus rodiklių sąrašas, apimantis ir švietimo pagalbos specialistus, ir psichologus, specialiuosius pedagogus, socialinius pedagogus. Bus rodikliai susiję su galimybe mokiniams rinktis dalykus pradiniam, pagrindiniame, viduriniame ugdyme. Bus rodikliai susiję ir su pasiekimais, kaip mokiniai gerai pasiekia. Bus ir rodikliai susiję su mokinių pažanga, kaip mokiniai padaro pažangą ir su mokyklos aplinka. Iš tikrųjų bus labai platus rodiklių sąrašas švietimo bendruomenei diskutuoti“, – tvirtino viceministras.
Jo teigimu, galutinius rodiklius planuojama patvirtinti iki lapkričio pabaigos, o konkretus konsultacijų skaičius su švietimo bendruomene – nenumatytas.
Be to, I. Gaižiūnas atkreipia dėmesį, kad kol kas jokie duomenys šiuo metu pašalinti nėra – jie tiesiog nepaskelbti.
Leisdavo identifikuoti mokinius
Viceministras atkreipia dėmesį, kad sprendimas neskelbti duomenų tokiu būdu, kaip jie būdavo skelbiami anksčiau, buvo priimtas todėl, kad viešai pasidalinti duomenys būdavo neetiški ir, ypač mažesnėse mokyklose, kuriose egzaminus laikydavo pora vaikų, leisdavo identifikuoti moksleivius.
Tiesa, I. Gaižiūnas neatmeta galimybės, kad jei toks formatas, kokiu būdavo teikiami duomenys, švietimo bendruomenei bus priimtinas, tuomet jis ir toliau bus taikomas.
„Jeigu šitoje vietoje bendruomenė pasakys, kad taip, kaip buvo iki šiol yra tinkama (...) tai mes tikrai laikysimės kartu su švietimo bendruomene“, – komentavo I. Gaižiūnas.
Be to, jis pridėjo, kad ugdymo įstaigų atstovai taip pat skundėsi, kad dėl šių duomenų buvo daroma žala švietimo bendruomenei, kadangi mokyklos „išstūminėdavo“ prastesnius pasiekimus fiksuojančius moksleivius.
„Yra skatinama nesveika konkurencija. Yra skatinama išstumti iš mokymosi žemesnių pasiekimų mokinius, specialių ugdymosi poreikių turinčius mokinius, nes šitie mokiniai natūraliai turi žemesnį rezultatą. Ir tai reiškia, kad jeigu žiūri tik tai aklai pagal egzamino įvertinimą, automatiškai krenti į apačią“, – aiškino viceministras.
Daug kritikos dėl neskelbiamų duomenų ŠMSM sulaukė ir iš mokyklas reitinguojančio žurnalo „Reitingai“ atstovų ir jos vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, kuris teigė, kad toks sprendimas ŠMSM buvo priimtas dėl ministerijai išsakytos kritikos.
Tačiau I. Gaižiūnas spaudos konferencijoje tvirtino, kad sprendimas nebeskelbti tam tikrų duomenų nėra susijęs su žurnalu „Reitingai“.
Įstatymo pataisos nevertina
Šios savaitės pradžioje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pasiūlė idėją registruoti Švietimo įstatymo pataisą, kuria skelbiama, kad patikrinimų rezultatai yra naudojami švietimo stebėsenai, įstaigų veiklos tobulinimui, bet negali būti pasitelkiami bendrojo ugdymo mokyklų palyginimui ir reitingų sudarymui.
I. Gaižiūnas teigia, kad ŠMSM taip pat yra turėjusi diskusijų su pavieniais Seimo nariais dėl mokyklų reitingavimo. Tačiau viceministras sako, kad pats kol kas neketina vertinti švietimo įstatymo pataisos.
„Kokių veiksmų imasi Seimo nariai yra Seimo narių klausimas. (...) Aš pats kol kas nesiimu vertinti būtent švietimo įstatymo pataisos, nesu jos kol kas užregistruotos ir nesu matęs jos žodyno. Tai man sunku vertinti kas ten konkrečiai parašyta. Bet vis tik tai aš galvoju, kad bet koks siūlymas keisti įstatymą yra tam tikra platforma diskusijai, kalbėtis apie tai, kas yra svarbu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ŠMSM viceministras.
Sako, kad sprendimą priėmė dėl kritikos
Vakar „Žinių Radijuje“ žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas tvirtino, kad sprendimas nebeleisti skelbti detalių duomenų apie mokyklų egzaminų išlaikymo rezultatus atsirado dėl ŠMSM pusėn skriejusios kritikos dėl įvairių švietimo klausimų.
„Švietime per pastaruosius dvejus metus prasidėjo per 10 skirtingų reformų. Dauguma jų buvo labai prastai parengtos, kilo daugybė skandalų, buvo atstatydinti trys ministrai, vienas viceministras pasitraukė, viena Nacionalinės švietimo agentūros direktorė išėjo. Na ir kai tiek visko įvyko, mes buvome pakankamai kritiški. Demaskavome trūkumus ir bėdas, dažnai remdavomės duomenimis, faktais. Tai dabar nusprendė užgniaužti, kad užčiauptų mus ir kartu, kad šiek tiek nuimtų temperatūrą švietimo sektoriuje, kuri yra pakankamai aukšta ir dėl įtraukiojo ugdymo reformos, ir dėl to, kad vaikai vis dar mokosi dalį disciplinų be vadovėlių, ir dėl artėjančių vasaros niuansų, kur ten išvis laukia košmarai mokyklų“, – teigė G. Sarafinas.
Anot „Reitingai“ vyr. redaktoriaus sprendimas nebeskelbti tam tikrų duomenų apie mokyklas kenkia visuomenės interesui. Jis išreiškia nepasitenkinimą ir tuo, jog priiminėjant sprendimą nebuvo konsultuojamasi su visuomene.
