Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų minia, pirmadienį prie prezidento kanceliarijos šaukdama „nemokėsiu“, pasisakė prieš vasarą įsigaliojusias Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias, studentų teigimu, už mokslą tektų mokėti 80 proc. universitetuose ruošiamų techninės pakraipos specialistų.
Apie pusantro tūkstančio protestavusiųjų plakatuose klausė „Po velnių, nejaugi niekas negali padaryti normalios teisingos reformos?“, teigė „Išvažiuoju į užsienį, pretekstas - jūsų sprendimas“, tvirtino „Mūsų pinigų negausit“.
Protestu studentai ragino valdžią keisti naują mokėjimo už mokslą tvarką, kurioje jiems labiausiai kliūva „gerai besimokančio studento“ samprata. Pagal pavasarį priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas už studijas neturėtų mokėti tie studentai, kurių pažymių vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip 8.
Tačiau, kaip yra sakę studentai, skirtingai nuo humanitarinių mokslų programų, tiksliųjų mokslų specialistus ruošiančiame universitete dėstytojai puikiais pažymiais nesišvaisto. Todėl, pasak VGTU studentų, pagal dabartinę tvarką mokėti už studijas esą turėtų 4 iš 5 (arba 80 proc.) studijuojančių VGTU. Anot VGTU studentų atstovybės prezidento Justino Krūgelio, dėstytojai dar „neperėjo prie dešimtbalės vertinimo sistemos“.
„Mūsų yra techninis universitetas, mokslai daug sunkesni, lyginant su kitom (aukštojo mokslo įstaigomis - BNS). Pas mus aštuonetą gauti yra daug sunkiau nei priešais esančiame VU (Vilniaus universitete - BNS). Todėl ir atėjom. Daug daugiau žmonių turėtų mokėti už mokslą nei kituose universitetuose“, - BNS sakė prie prezidentūros protestavęs ketvirto kurso telekomunikacijų inžinerijos studentas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė per akciją žurnalistams sakė, kad studentai siūlo du variantus: arba atšaukti įsigaliojusias pataisas dėl „aštuoneto“, arba nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad „vertinimo sistemos būtų sutvarkytos ir tai nebūtų kūrybinis procesas - studentai žinotų, už ką yra vertinami“.
Prie prezidentūros buvo užsukę keli partijos „Frontas“ nariai su šios politinės jėgos vėliavomis, tarp jų - ir partijos lyderis Algirdas Paleckis. Studentų minia savo ruožtu pareiškė, jog susirinkimas nėra susijęs su jokia politine jėga, ir „frontininkus“ nušvilpė. Išbuvę dešimt minučių, šie nuleido vėliavas ir pasitraukė stebėti mitingo nuošaliau.
Susitikti su studentais nepanoro niekas iš prezidento kanceliarijos. Prezidentūros atstovai pirmadienį BNS teigė besistebintys, kad protestas vyksta ne prie mokymosi rezultatų vertinimo metodiką turėjusios parengti, bet neparengusios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).
Prezidento patarėja kultūrai, mokslui ir ugdymui Nerija Putinaitė BNS sakė, kad tokias pasekmes kaip studentų nepasitenkinimą iš tiesų nulemia neatliktas ŠMM darbas - neparengta mokymosi rezultatų vertinimo metodika ir delsimas skatinti aukštąsias mokyklas nustatyti jose ruošiamų specialistų vertinimo kriterijus.
„Akivaizdu, kad kai priimtas įstatymas, turi būti parengti poįstatyminiai aktai, kuriems priklauso ir metodika. Ministerija turėjo ją parengti, tad dabar mums kyla nusistebėjimas, kad neprotestuojama prie ministerijos. Tai, kad tokia metodika turi būti parengta, prezidentas išsakė paskutiniame susitikime su ministru, kai buvo kalbama apie kitų metų biudžeto formavimą“, - kalbėjo prezidento patarėja.
Anot N.Putinaitės, protestuojama dar ir dėl to, kad aukštosios mokyklos nėra nustačiusios aiškių vertinimo kriterijų.
„Vertinimo kriterijus kiekvienai specialybei turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos savo viduje. Kai kurie universitetai yra tai padarę. Aišku, jog skiriasi vertinimo kriterijai, kurie turėtų būti taikomi matematikai ar biochemijai. Kadangi protestuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai, veikiausiai viduje universitetas nėra pasitvirtinęs tokių kriterijų ir dėstytojai nežino, į ką orientuotis vertinant besimokančius“, - BNS sakė N.Putinaitė.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė per protestą BNS teigė savo ruožtu nustebusi dėl tokios prezidentūros reakcijos. Anot jos, apie studentų vertinimo tvarkos įgyvendinimą institucijos turėjo pagalvoti prieš siūlydamos ir prieš priimdamos įstatymą, pagal kurį „gerai besimokančio studento“ pažymių vidurkis turėtų būti ne mažiau kaip „aštuoni“.
„Mus piktina, kad niekas neišsianalizavo, kokia bus situacija, kai „aštuonetas“ bus įvestas. Techniškieji mokslai tokių pažymių net nemato, nes tokia sistema jiems negalioja. Du aukščiausi balai pas juos būna „septynetai“, o visi kiti pažymiai žemesni. (...) Institucijos turėjo pagalvoti prieš siūlydamos tokį dalyką (...)“, - BNS tvirtino I.Vareikytė.
Studentai yra sakę, kad galiojanti vertinimo tvarka neturi būti taikoma tol, kol „Lietuvos aukštosiose mokyklose nebus įtvirtinta aiški ir vieninga studijų rezultatų vertinimo sistema“. Studentų nuomone, „gerai besimokančiais studentais“ turėtų būti laikomi visi sesiją be skolų baigę studentai.
Protesto akcija, prasidėjusi prie prezidentūros, vėliau turi tęstis prie Seimo. Anot studentų, pasirinktos dvi institucijos, kurios „sugalvojo naująją tvarką“ - ją pasiūlė prezidentas, o priėmė Seimas. Jokios tvarkos, anot prezidento atstovų, nepasiūliusi ŠMM studentų kritikos strėlių išvengė.
LSAS, kurios nariai yra ir VGTU studentai, prezidentė žurnalistams taip pat sakė, kad neatmetama, jog vėliau protestų gali imtis ir kitų aukštųjų mokyklų ruošiami specialistai.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
