• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, vos 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinės patikros programose.  

Kasdien Lietuvoje apie 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o bendras sergančiųjų vėžiu skaičius Lietuvoje siekia 110 tūkstančių. Nors šalyje įdiegta nauja prevencinė sistema, skirta ankstyvajai diagnostikai, vos 45 procentai gyventojų dalyvauja prevencinės patikros programose.  

REKLAMA

Specialistai pastebi, kad žmonės dažnai pasimeta ir nesupranta, kaip veikia naujoji sistema – nežino, ar kreiptis į šeimos gydytoją, ar laukti kvietimo. Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, kad naujoji tvarka dar tik įsibėgėja, todėl gali susidaryti eilės pas šeimos gydytojus, o žmonės gali nesulaukti kvietimų. 

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

43-ejų metų Kristinos namuose – pilna šeimos nuotraukų ir įvairių dekoracijų, kurios suteikia namams jaukumo ir šilumos. Šeima ant sienos turi ir kelias svarbias taisykles – Kristina pasakoja, jog labiausiai vertina kokybišką laiką kartu su šeima.  

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar ypatingai norisi vertinti tą kiekvieną akimirką ir pabūti kartu“, – teigė Kristina.  

O kokybiškas laikas moteriai itin svarbu, kadangi prieš trejus metus, rudenį, netikėtai sužinojo, jog serga ketvirtos stadijos krūties vėžiu. Tiesa, pirmasis profilaktinis tyrimas parodė tik gerybinius pakitimus, tačiau po kiek laiko Kristina pajuto stiprius pilvo skausmus – prireikė medikų pagalbos.  

REKLAMA

„Gydytojai dažnai prašo įvertinti skausmą balais nuo vieno iki dešimties, tai aš tą skausmą vertinčiau tarp devynių, dešimt. Nei atsisėsti pati negalėjau, nei atsistoti. Patekus į ligoninę sužinojau, kad išplitęs vėžys“, – pasakojo Kristina. 

Kristina atvirauja – sunkiausia buvo pranešti apie krūties vėžio diagnozę vaikams. 

„Jie berniukai – jie labai daug emocijų nerodė, bet viduje, aišku, kad jie išgyveno“, – pasakodama graudinosi Kristina.  

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė taip pat susidūrė su iššūkiais, kai registravosi pas mamologą – buvo didelės eilės, todėl kreipėsi privačiai.  

„Yra tekę girdėti, kad gali atsirasti po metų ir po dviejų, bet žinutę gavau po pusmečio“, – teigė Kristina.  

Vėžio diagnozę kasdien išgirsta 50 lietuvių 

Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkstančių žmonių, o tokią diagnozę kasdien išgirsta apie 50 pacientų. Pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacinė sistema turėtų užtikrinti, kad gyventojai laiku gautų kvietimus pasitikrinti. Taip pat pradėtas centralizuotas storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos modelis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo šių metų pasitikrinti dėl krūties vėžio gali 45–74 metų moterys, o turinčioms tankesnį krūties liaukinį audinį – rekomenduojamas ultragarso tyrimas.  

„Jeigu krūtis turi daug liaukinio audinio, tankis yra labai didelis, toms moterims yra šiek tiek didesnė rizika susirgti krūties vėžiu“, – tikino Nacionalinio vėžio centro gydytoja radiologė Rūta Briedienė.  

REKLAMA

Nuo praėjusio lapkričio laiškais, elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis gyventojai taip pat asmeniškai kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, kuriuo Lietuvoje suserga apie 1600 žmonių kasmet, o nuo jo miršta apie 900.  

„Kiekvienas patikros grupės asmuo gautų voką, į kurį atsiųstas mėginys, reikėtų atlikti tai, kas parašyta instrukcijoj, įdėti į voką atgal ir gali tai padaryti savo namuose“, – teigė Santaros klinikų pilvo chirurgijos centro vadovas Tomas Poškus.  

REKLAMA

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės, šalyje nepakankamai žmonių pasinaudoja galimybe sudalyvauti šiose programose.  

„Vertinant dalyvavimą asmenų pagal tikslinę populiaciją, jis tesiekia bendrai per programas apie 45 procentus“, – sakė Agnė Liubeckienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Pacientai pasimetę

Tačiau, pasak onkologinius pacientus atstovaujančios organizacijos, žmonės yra pasimetę, mat šiuo metu veikia dvi sistemos ir jie nebežino, kur kreiptis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Informacijos viešai nebuvo jokios tai tikrai žmonės yra pasimetę. Mes girdim tokių irgi kuriozinių situacijų: „O, žiūrėk, nauja sistema siunčia jau laiškus į namus.“ Sako: „Nesąmones kalbi, šeimos gydytojas kviečia – va, kaip tik buvau prieš savaitę pasitikrinti“, – apie nesusipratimus pasakojo Neringa Čiakienė, onkologinių pacientų asociacijos direktorė.  

„Nėra čia jokio pastrigimo, lygiai taip pat, kaip kiekviena programa – jinai yra įgyvendinama ir tyrimai joje yra atliekami tam tikru periodiškumu“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.  

REKLAMA

Šiuo nauju modeliu taip pat siekiama sumažinti esančias eiles profilaktinei patikrai. 

„Jeigu mes atrinksime ir patvirtinsim patikros rezultatus ir visus kvietimus suformuosime ir išsiųsime vienu metu, tai įsivaizduojame, kad tokiu atveju bus momentinis antplūdis ir tokiu atveju mes sulauksime nepasitenkinimo“, – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.  

O kad žmonės nepasimestų, specialistai ragina dėl ankstyvosios vėžio diagnostikos kreiptis į šeimos gydytojus. 

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje. 

tv3.lt

Norisi parašyti ir pasakyti didelį, žmonišką AČIŪ Vilniaus, Šeškinės poliklinikos medikams. Į prevencines programas paskambina ir pakviečia, nepamiršta ir neskirsto žmonių pagal amžių. Net gera širdyje pasidaro. AČIŪ!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų