Pristatydamas būsimosios Vyriausybės programą A. Dulkys pabrėžė, kad vienas svarbesnių jos akcentų – dėmesys ne tik vidutinei gyvenimo trukmei, bet būtent sveiko gyvenimo trukmei. Todėl ir viena pagrindinių idėjų yra siekti abiejų šių rodiklių gerėjimo.
„Mums neužtenka vien tik ilgiau gyventi, labai svarbu, kad žmogus gyventų sveikai visavertį gyvenimą. Tai ir visa sveikatos apsaugos sistema į tai turėtų orientuotis visomis priemonės, kad žmogus būtų ne šiaip pagydytas, bet pagydytas taip, kad galėtų tęsti visavertį gyvenimą“, – Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Žmogus – ne tik dėžutė vaistams
Paskirtasis ministras akcentavo holistinį požiūrį į žmogų, kad poveikis sveikam žmogaus gyvenimui būtų daromas ne tik per tiesiogines įstaigas, bet įdarbintos ir kitos sritys.
„Reikia, kad galų gale suprastume, kad žmogus yra ne dėžutė, į kurią galima tik vaistus dėti, kad žmogus yra asmenybė ir jam reikia kur kas daugiau“, – sakė A. Dulkys.
Jis pabrėžė, kad svarbu rinktis ne pigiausią gydymą, bet tą, kuris yra efektyvus, kad būtų „įdarbinta“ brangi medicinos įranga, kurios Lietuvoje netrūksta.
Taip pat būsimasis ministras pažymėjo, kad paslaugų apmokėjimas labiau turėtų būtų siejamas ne tik su kiekybiniais, bet ir kokybiniais rodikliais.
Pristatęs pagrindines ilgalaikės perspektyvos kryptis sveikatos apsaugos sistemoje A. Dulkys pridūrė, kad dar bus teikiami konkretesni priemonių įgyvendinimo planai, o karščiausios dienos laukia dėl COVID-19 suvaldymo, kuriam taip pat bus skirtas atskiras planas.
Mažins popierizmą medikams
A. Dulkys pakomentavo ir jau ne kartą viešumoje išsakytą siekį sumažinti biurokratizmo naštą medikams.
„Iš medikų girdžiu tai, kad yra labai daug rankinio darbo, bereikalingo perrašinėjimo, kai iš sistemos yra spausdinama, tada pildoma į kitą sistemą, yra siuntinėjimai tarp institucijų. Tai matau prasmę „išgaudyti“ daugybę tokių vietų ir padėti tam žmogui, gydytojui, kad jis galėtų skirti daugiau laiko būtent tam, kuris sėdi prieš jį atėjęs paprašyti pagalbos.
Galbūt nesu pilnai informuotas, galbūt mėginama tai daryti, bet gal dar šito nesužinojau. Bet žinau, kad kitose šalyse yra įvestas specialus rodiklis, kuris matuoja, kokį procentą laiko gydytojas praleidžia su žmogumi, pacientu ir kokią jo dalį užima kiti darbai“, – pastebėjo jis.
Dėl algų dar laukia sprendimai
Kalbėdamas apie medikų lūkesčius paskirtasis ministras pabrėžė ir problemas, su kuriomis susiduria slaugytojai. Jiems tenka ne tik didesni, nei numatyta, krūviai, bet šių specialistų apskritai trūksta, kaip ir kitų žmonių, kurie padėtų „atpalaiduoti“ gydytoją, kad jis galėtų daugiau laiko skirti pacientui.
Jo manymu, reikėtų ir aiškesnės struktūros, koks yra turimų medikų amžius, kiek jų artimiausiu metu išeis į pensiją ir panašiai, daugiau dėmesio skirti medikų profesinei kvalifikacijai kelti, mokymams.
Visgi kol kas A. Dulkys nieko konkretesnio apie planuojamą darbo užmokesčio kėlimą pasakyti negalėjo.
„Dėl darbo užmokesčio šiandien dar tikrai neturiu skaičių, tad negalėčiau pagrįsti. Galėčiau pasakyti tik tai, kad tai yra artimiausių parų klausimas. Bet nusiteikimas yra, kad būtų įgyvendinta tai, kas buvo pažadėta medikų bendruomenei, ir ne tik įgyvendinta, bet reikia žiūrėti ir į priekį“, – komiteto posėdyje kalbėjo jis.
Matytų retesnį vaistų kainyno kaitaliojimą
Paprašytas pakomentuoti galimus pokyčius vaistų politikoje A. Dulkys teigė, kad bus siekiama medikams labiau atrišti rankas pacientui skirti tinkamiausią vaistą.
„Mano nuomone, galbūt reikėtų kiek sulėtinti vaistų kainyno kaitaliojimą. Žinau, kad savo laiku jis būdavo vieną kartą keičiamas, dabar – keturis. Tai būčiau linkęs tą daryti du kartus ir labiau išdiskutuoti.
Ir pagrindinė idėja pagal kryptis, kad vis tik mėginti ieškoti galimybės medikams skirti tokius vaistus, kuriuos jie mano, kad jų reikia individualiai pacientui", – teigė jis.
Veryga: tokie planai gąsdina
Visgi išgirdęs tokius planus laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė buvęs kiek išgąsdintas.
„Suprantu, kad nėra taip lengva greitai įšokti į vaistų politikos džiungles, nes tikrai tai labai sudėtinga sritis. Bet mane kiek išgąsdino jūsų pasisakymas tiek dėl kainyno, tiek dėl kitų dalykų, nes tie pokyčiai reikštų, kad jūs tam tikra prasme pasiduodat vaistų gamintojų spaudimui.
Nes tai, ką Lietuva įgyvendino, gerai yra įvertinta ir Europos Komisijos – ir vaistų, ir priemokų mažėjimas, tai tikrai nesinorėtų, kad tas įdirbis, ką kitos šalys jau seniau yra nuveikusios, dingtų“, – pastebėjo jis.
Savo ruožtu A. Dulkys sutiko, kad nėra iki galo įsigilinęs dėl kainyno, bet pirmiausia reaguojantis į pacientų ir medikų reakcijas, pasipiktinimus dėl dabartinės tvarkos.
„Bet jei lyginame, kiek žmonės išleidžia vaistams ir kitose šalyse, tai mūsų skaičiai kalba ne Lietuvos žmonių naudai. Ir, panašu kad skaičiai rodo ir labai didelį perteklinį vaistų vartojimą. Tai gilinsimės“, – sakė jis.
„Paslėptų rezervų dar turime“
Paklaustas apie galimybes finansuoti rekreacinį gydymą, gydymąsi sanatorijose, skirtą prevencijai, kad žmonės nesusirgtų, A. Dulkys tikino, kad visos priemonės dėl siekiamo tikslo yra pateisinamos.
„Negaliu tiesiogiai komentuoti šio klausimo. Bet jei matytume, kad tos priemonės tarnauja siekiant gerinti sveiko gyvenimo rodiklį, tai visos priemonės, nepriklausomai, kuriai ministerijai priklauso, turi būti analizuojamos. Reikia suprasti, kad galbūt pagailėdami išlaidų PSDF, turime didesnes išlaidas kitoje eilutėje. Tad reikia į sveikatos sistemą žiūrėti kaip į visumą“, – akcentavo A. Dulkys.
Jis pažymėjo, kad jei nieko nebus daroma, po 15–20 Lietuva, ko gero, bus seniausia tauta Europoje.
„Taip, siekis to išvengti ambicingas. Bet tiek asmeniškai esu toks kaip žmogus, kad visąlaik keliu sau aukštesnius tikslus. Manau, kad ir Vyriausybė visą laiką turi kelti aukštesnius tikslus ir žmonės turi tai matyti. Kad gali nepavykti, taip, gali, visi mes žmonės klystam. Bet turime susitelkti ir matyti, kad yra prasmė kažką veikti sveikatos apsaugos sistemoje tik tokiu atveju, jei visi susivienijam tam tikslui siekti.
Jei padarysime jį labai aiškiai pasiekiamą, tai mažiau ir pasieksime. Taip, pripažįstu, kad tai bus velniškai sudėtinga. Tačiau man vilties teikia, kad, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, jie šituos skaičius gerinosi kur kas geriau nei Lietuvoje – ir vidutinės gyvenimo trukmės, ir sveikos gyvenimo trukmės, jie tai darė daug sparčiau nei mes, vadinasi, mes paslėptų rezervų dar turime“, – teigė paskirtasis sveikatos apsaugos ministras.
