Ministras visų pirma pasidalino gera naujiena: „Vakar iš rekordiškai atliktų laboratorinių testų iš 100 tirtųjų yra nustatytas rekordiškai žemas rodiklis – apie 0,3 proc. iš visų tirtų asmenų patvirtinamas koronavirusas. Tai tik patvirtina, kad Lietuva neblogai tvarkosi su situacija ir karantino sąlygomis", – sakė A. Veryga.
Tačiau paklaustas, ar tai nebūtų pretekstas išvis atšaukti karantiną, ministras ragino nepamiršti, kad virusas yra gyvas.
„Ši informacija mūsų neturėtų užliūliuoti. Nors gal ir nedaug tų atvejų nustatoma, bet jie yra, virusas visuomenėje cirkuliuoja. Apskritai apie visišką karantino atšaukimą nekalbame. Masinių renginių, būriavimosi draudimai tikrai bus atšaukti paskutiniai“, – sakė jis.
Naujausiais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra patvirtinti 1370 ligos atvejų. Per vakar dieną patvirtinti 20 naujų teigiamų atvejų.
SAM praneša, kad per paskutinę parą ištirtas rekordinis asmenų skaičius – net 6040.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė informavo, kad šiuo metu reanimacijoje yra 19 pacientų, 9 ventiliuojami plaučiai, dar 38 – su deguonies kaukėmis, stacionare COVID-19 sergančių iš viso yra 121.
Šiuo metu Lietuvoje nuo COVID-19 infekcijos mirė 38 žmonės, pasveikę – 357 asmenys, iš jų 72 medikai.
Atsipalaiduoti neleistų net epidemiologinis tyrimas
Paklaustas, kaip ketinama vykdyti populiacijos tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokia visuomenės dalis galėtų turėti visuomenės imunitetą, ministras tikino, kad mokslininkai jau suplanavo kviesti tirtis 7,5 tūkst. žmonių.
Jo teigimu, atranka planuojama atlikti per Registrų centrą, tyrimai turėtų būti atliekami mobiliuose punktuose.
Paklaustas, ar sužinojus, kiek žmonių turi imunitetą, galėsime atsipalaiduoti, ministras neskubėjo daryti tokių išvadų.
„Nemanau, kad taip bus. Visas pasaulis sprendžia, ką dabar daryti, kaip elgtis. Kai kurios atsargumo priemonės vis tiek turės likti“, – sakė jis.
Ragino baigti spekuliacijas
A. Veryga kartu ragino neskleisti klaidinančios informacijos dėl slaugos namuose esančių pacientų, neva jie bus išmesti į gatvę.
„Noriu priminti, kad pacientai turi galimybę slaugos ligoninėse ir praėjus 120 dienų, kurios apmokamos iš PSDF lėšų. Praėjus terminui slaugos ligoninėje už tolimesnį buvimą joje gali susimokėti pacientas ar jo artimieji. Jei tokių galimybių nėra, tai galėtų padaryti savivaldybės. Tad būtų gerai, kad šia tema spekuliacijos baigtųsi, kad pacientai bus išmesti ir panašiai“, – kalbėjo ministras.
Ministras spaudos konferencijos metu taip pat tikino, kad svarstoma atšaukti draudimą vaistinėse parduoti daugiau nei vieną medikamentų pakuotę.
Paaiškėjus, kad vaistai nuo maliarijos, kurie, kaip teigta anksčiau, galėjo būti taikomi koronaviruso gydymui, visgi nepadeda, o net dar labiau pakenkia, A. Veryga dar kartą paragino patiems jokiais vaistais nesigydyti koronaviruso.
O naudoti galima tik tokius vaistus, kurie jau yra žinomi, tai temperatūrai mažinti ir panašiai.
Kokios grįžtų sveikatos paslaugos?
Kalbėdamas apie ruošiamas karantino švelninimo priemones ministras informavo, kad dėl planuojamų pradėti teikti dalies planinių paslaugų reikia būti labai atsargiems.
„Negalima užguldyti pilnai ligoninių, tam tikras rezervas turi likti. Atlaisvinant ekonomiką, kitus sektorius, galima tikėtis bangavimo, pakilimo, nustatomas tam tikras atvejų skaičiaus didėjimas.
Natūralu, kad kuo laisviau žmonės judės, tuo bus daugiau kontaktų. Tad turime būti pasiruošę, mūsų sveikatos sektorius turi būti pasiruošęs sureaguoti, jei būtų bangos, pakilimai, kurie atsiranda atlaisvinant karantiną“, – kalbėjo ministras.
Ministro teigimu, yra paprašyta draugijų, specialistų, pateikti būtinąsias ligų diagnozes ar grupes, kurių atvėrimas turėtų vykti pirmiausiai.
„Planavimas, kiek pacientų galėtų būti guldoma, vyks regioniniu principu, kur gydymą organizuojančios gydymo įstaigos pagal susirgimų skaičių, turimą deguonies lovų skaičių, kitos įrangos, įsivertins, koks būtinas rezervas išlaikyti COVID-19 situacijos valdymui ir tada planuos pacientų planinius guldymus.
Tarp prioritetinių sričių minimos ligos, kurių gydymas gali būti sudėtingas, sukeliančios negalią ar net mirtį. Čia kalbame apie kardiovaskulines ligas, onkologines, nors jų gydymas ir dabar nėra sustabdytas“, – kalbėjo ministras.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje karantiną paskelbus kovo 16 dieną buvo apribotos planinės operacijos.
Situaciją Klaipėdoje lygino su „Grigeo“ skandalu
Aiškindamas situaciją dėl Klaipėdos hospiso, kuriame turėtas leidimas slaugyti tik vieną pacientą, o realiai paslaugos teiktos kelioms dešimtims, ministras sakė, kad metus po leidimo gavimo įstaigos yra labiau konsultuojamos, o ne kontroliuojamos.
Jo teigimu, higienos pasas buvo išduotas 2019 metų gegužės mėnesį ir nusiskundimų dėl to anksčiau nebuvo gauta.
„Situacija su Klaipėdos hospisu yra labai sudėtinga. Jau ir Klaipėdos meras kreipėsi dėl viešo intereso gynimo, į prokuratūrą kreipėsi ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tikiuosi, kad dabar visas aplinkybes įvertins teisėsauga“, – sakė ministras.
Kartu jis priminė „Grigeo Klaipėda" taršos istoriją, kai pranešant apie tam tikrų institucijų patikrinimus dar prieš daug dienų sudaromos galimybės pažeidimus užmaskuoti.
„Mano supratimu, neturėtų būti kažkokių įspėjimų, jei bandoma operatyviai išsiaiškinti tam tikrus pažeidimus, tad tikiuosi, kad tam tikras reglamentavimas galėtų keisti numatant galimybę patikrinti ir ne planine tvarka", – sakė jis.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
