Trečiadienį spaudos konferencijos metu A. Veryga teigė, kad rastas susitarimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad žmonėms dalinis nedarbingumas, neįgalumas ar specialieji poreikiai būtų pratęsiami iki karantino laikotarpio pabaigos.
Pasak A. Verygos, taip nuspręsta todėl, kad karantino metu žmonės neturėjo galimybės patekti pas gydytojus ir gauti reikalingos pažymos, kuri būtina, jei norima pratęsti dalinį darbingumą ar neįgalumą.
Pasibaigus karantinui, tais atvejais, kai reikės įvertinti, ar žmogui būtina pratęsti dalinį darbingumą ar neįgalumą, šiam procesui bus suteikta papildomi trys mėnesiai.
„Nereiktų nuogąstauti ir bijoti, kad neužteks laiko apsilankyti pas gydytoją tam, kad gauti reikalingus dokumentus“, – kalbėjo A. Veryga.
Ministro teigimu, karantinas dar labiau paskatino diskusiją, kad vertėtų atsisakyti sudėtingų šeimos gydytojų pažymų, norint gauti neįgalumą ar dalinį darbingumą, o duomenis būtų galima pasiimti iš E.sveikatos sistemos. A. Veryga tikisi, kad sprendimai bus priimti artimiausiu metu.
Žinių trečiadienį sulaukė ir darželinukų tėvai. Nuo gegužės 18 dienos duris gali atverti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, todėl dalis tėvų grįš į darbus. Kiti tėvai, auginantys darželinukus ir priešmokyklinukus, galės kreiptis dėl nedarbingumo pratęsimo, ypač tai rekomenduojama, kai vaikai serga lėtinėmis ligomis arba gyvena su suaugusiais žmonėmis, priklausančiais rizikos grupėms.
Pasirinkus tęsti nedarbingumą, vaiką prižiūrinčiam ir ligos draudimu draustam tėčiui, mamai, o, atskirais atvejais, vienam iš senelių, toliau bus mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
„Švelninant karantino sąlygas jau leidžiama veikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, todėl dalis tėvų galės grįžti į darbus. Tačiau gali būti, kad duris atvers tik dalis darželių ar jų grupių, mat ugdymo įstaigoms reikės perorganizuoti savo darbus, kad apsaugotų vyresnius ar lėtinių ligų turinčius darbuotojus. Labiausiai tikėtina, kad vaikai į darželius grįš palaipsniui, todėl nedarbingumo pažymėjimai ir toliau bus išduodami bendra tvarka“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 dienos, tai reiškia, kad iki to laiko galioja speciali socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos ministrų nustatyta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka.
Ekstremalios situacijos ir karantino metu nedarbingumas ugdymo įstaigas lankiusių darželinukų, priešmokyklinukų, pradinukų ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrai išduodamas iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiui. Gydytojas pats sprendžia, kuriam laikotarpiui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – 60 kalendorinių dienų yra ilgiausias terminas. Atkreipiame dėmesį, kad ligos išmoka bus mokama ne ilgiau kaip iki karantino pabaigos, nepriklausomai nuo to, kad nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas ilgesniam laikotarpiui.
Jeigu nedarbingumo pažymėjimo galiojimo terminas baigiasi, o karantinas neatšauktas, tuomet nedarbingumas gali būti tęsiamas dar iki 60 kalendorinių dienų.
Tėvams nusprendus vesti vaiką į darželį ar priešmokyklinio ugdymo įstaigą bei grįžus į darbą, ligos išmokos mokėjimas ir nedarbingumas bus nutrauktas nuo pirmos darbo dienos. Apie darbuotojo grįžimą į darbą „Sodrai“ praneša darbdaviai.
Kaip žinoma, nedarbingumą vaiko priežiūrai ir ligos išmoką ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti ligos draudimu apdrausti tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai ir seneliai, tačiau pastarieji tik tuo atveju, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu arba jiems darbe nėra paskelbta prastova.
