„Šiuo metu pagrindinis kriterijus yra sergamumo rodiklis, bet jis labiau vertinamas atskirose savivaldybėse ir yra atsižvelgiama į tai, ar tai labiau yra židininiai atvejai, ką šiuo metu labiau ir turime, ar tai būtų šeimos šventės ar įmonės, tai ir tas sergamumo rodiklis nebūtų absoliutus.
Tačiau, kaip minėjau, šiandien COVID-19 valdymo komitete buvo diskutuota ir apie papildomus rodiklius. Tai apie gydymo įstaigų apkrovimus ir sunkius pacientus tam, kad būtų galima ne tik pagal sergamumo rodiklį, bet kitus kriterijus apsispręsti, reikia ar ne griežtesnių priemonių“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
Ministro teigimu, teoriškai žiūrint šių ribojimų kaip ir reikėtų jau dabar kai kuriose savivaldybėse.
„Bet, kaip sakiau, viskas vertinama individualiai, tai daugiau yra židininiai atvejai ir gydymo įstaigos yra neapkrautos, todėl kol kas sprendimai dėl griežtesnių priemonių ir nėra priimami“, – sakė A. Veryga.
Jis pridūrė, kad vien užsikrėtusiųjų skaičius nebekoreliuoja su pacientais, kurie patenka į gydymo įstaigas ir šiuo metu turime visai kitokią situaciją nei kad pavasarį, kada daugiau sirgo vyresni žmonės ir jiems reikėjo daugiau pagalbos ligoninėse.
A. Veryga taip pat pridūrė, kad karantinas gali būti taikomas ne lokalus, bet kuriai vienai sričiai.
„Pavyzdžiui, tai galėtų būti pritaikyta tai pačiai ugdymo įstaigai, jei konkrečiame mieste būtų stebimas plitimas būtent šiame sektoriuje, tai gali būti pasilinksminimo, maitinimo įstaigos, kur liga plinta ir panašiai“, – kalbėjo ministras.
COVID-19 – 30 ugdymo įstaigų
Kaip informavo NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė specialistė, ugdymo įstaigose šiuo metu registruota 30 ugdymo įstaigų, visose jose fiksuoti 43 asmenų susirgimai, iš jų – 34 vaikai, du – ikimokyklinio amžiaus, 6 procese ugdymo dalyvauja, 3 darbuotojai su vaikų ugdymo procesu neturi.
Taip pat vienoje Vilniaus Gabijos progimnazijos klasėje fiksuotas pirmas plitimo ugdymo įstaigoje atvejis, čia užsikrėtė jau 8 asmenys, izoliuota 100 mokinių ir apie 20 mokytojų
Ji pabrėžė, kad kalbant apie naujus susirgimus lyderiu išlieka Vilniaus apskritis.
„Iš jų naujų 51 atvejų 45 jautė simptomus, 6 asmenims simptomai nebuvo būdingi. (...) Šiandien židinių jau yra virš 30 ir jie yra siejami su įmonėmis, organizacijomis“, – sakė D. Razmuvienė.
Naujų atvejų šuolis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) naujausiais duomenis, per pastarąją parą buvo ištirti 1382 mėginiai, iš kurių 51 teigiamas. Tai reiškia, kad šiuo metu bendras Covid-19 atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė 3386 ribą.
Beveik pusė iš naujų atvejų užfiksuoti Vilniaus apskrityje – 24. Kauno apskrityje patvirtinti 9, 7 – Šiaulių, 5 – Panevėžio, 3 – Telšių, 2 – Klaipėdos, 1 – Tauragės, 1 – Alytaus apskrityse.
Nustatyti trys įvežtinai atvejai. Du atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje asmenims, grįžusiems iš Ispanijos ir Latvijos. Dar vienas įvežtinis atvejis užfiksuotas Kaune asmeniui, grįžusiam iš Suomijos.
Keturių asmenų Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose užsikrėtimo aplinkybės kol kas yra neaiškios. Asmenys tyrėsi pajutę simptomus arba profilaktiškai. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo.
Šešiolika asmenų užsikrėtė bendravę su anksčiau užsikrėtusiais. Devyni asmenys užsikrėtė Vilniaus apskrityje. Panevėžio apskrityje tokių užsikrėtusiųjų nustatyta penki. Tai pat po vieną atvejį Kauno ir Tauragės apskrityse.
