Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo išvada dėl vyriškio kaltės nužudžius žmogų yra pagrįsta, nors pats nuteistasis teigė, jog verslininką nušovė dėl neatsargumo arba įvykus nelaimingam atsitikimui. Nors byloje nėra tiesioginių liudytojų, mačiusių, kaip nukentėjusysis žuvo, tačiau nustatydami asmens kaltę teismai turi teisę remtis ir netiesioginiais įrodymais. Apygardos teismas smulkiai išanalizavo visas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, detales ir padarė pagrįstą išvadą, jog į vyriškį buvo šauta tyčia norint pagrobti turtą – ginklą ir šaudmenis.
Teismas patenkino apeliacinį skundą pateikusio prokuroro prašymą ir perkvalifikavo M. Jonkaus veiką pagrobiant ginklą ir šaudmenis į sunkesnę – šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimą panaudojant smurtą. Tokį sprendimą Teismas priėmė, kadangi apygardos teismas, kvalifikuodamas šią veiką kaip lengvesnę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Anksčiau už šį nusikaltimą M. Jonkui buvo skirta kalėti 4 metus, o po perkvalifikavimo Teismas paskyrė jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau subendrinus bausmes apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. Jonkui liko tokia pati – 18 metų laisvės atėmimo. Ši griežtesnė negu vidurkis bausmė, pasak teisėjų kolegijos, yra teisinga ir proporcinga, be to, būtent tokios subendrintos bausmės prašė ir valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras.
Kita nuosprendžio dalis palikti nepakeista – M. Jonkus taip pat turės atlyginti nukentėjusiesiems 145 tūkst. Eur neturtinės žalos.
Primename, kad nukentėjusysis buvo nušautas bandydamas legaliai parduoti turimą ginklą.
Apeliacinį skundą pateikęs M. Jonkus prašė iš naujo nagrinėti jo bylą, atlikti balistinę ekspertizę, iš naujo aiškintis nusikaltimo aplinkybes ir paskirti jam mažesnę bausmę.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis (bylos Nr. 1A-222-449/2016) per 3 mėn. gali būti apskųstas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
