Verniejaus hidrografiniame draustinyje Aukštadvario regioniniame parke verda statybos, bet prieš jų mastą ir galbūt didelius pažeidimus valdininkai užmerkia akis.
Už beveik milijoną litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos galima iškirsti gražų mišką, „perkelti“ buvusią sodybą, užtverti vienintelį keliuką kaimiečiams ir draustinyje statyti beveik miestą, kukliai vadinamą kaimo turizmo sodyba, rašo „Respublika“.
Geltonas miestas
„Respublikos“ žurnalistai šią savaitę kiek paklaidžioję vaizdingomis Aukštadvario (Trakų r.) regioninio parko apylinkėmis išvydo Gudašių kaime, ties nedideliu Meškerėlio ežeru, verdančias statybas.
Šio parko reglamentu draudžiamas kelio užtvaras, pažymėtas nelabai žinomos firmos „Penktas sezonas“ ženklu ir grėsmingu užrašu „Privati teritorija“, buvo atvertas, tad tarp apsnigtų pušų pamatėme geltonų statinių miestą.
Dūzgė darbininko pjūklas, bent keturiuose nameliuose virė darbai. Kad čia triūsia nemaža komanda, rodė ir į mišką atitemptas jų nakvynei skirtas nemažas vagonėlis.
Susiradus statybų „viršininką“, kuris prisistatė „medžiagų tiekėju“ Artūru Vasiljevu, paaiškėjo, kad šią „sodybą“ stato žinomo Druskininkų restorano „Kolonados“ savininkas Gediminas Bagdonavičius.
Statybvietėje, be kelių darbininkų automobilių, stovėjo ir šiuo ženklu pažymėtas visureigis. Tikėjomės išvysti patį G. Bagdonavičių, tačiau šiuo automobiliu tikino atvykęs A. Vasiljevas.
Ūkininkė – farmacininkė
Vėliau, jau Vilniuje, paaiškėjo, kad už europinę 901 tūkst. litų paramą šie pastatai renčiami ūkininkės Rūtos Bagdonavičienės vardu. Tiesa, ši „ūkininkė“, pasirodo, dar ir vadovauja garsiai farmacijos firmai „Limedika“, kurios metų apyvarta - šimtai milijonų litų.
Tiesa, moters pakalbinti nepavyko - sekretorė sakė, kad iš motinystės atostogų ji į „Limediką“ grįš tik po Naujųjų. Apie statybvietėje apsilankiusius „Respublikos“ žurnalistus, matyt, sužinojęs jos vyras Gediminas nekėlė telefono ragelio.
Pagal projektą šalia Meškerėlio turi būti įrengtas gyvenamasis namas, klėtis, svirnas, lauko virtuvė, pirtis ir lieptelis. Iš viso – 20 kambarių būsimiesiems svečiams. Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamentas teigia, kad kaimo turizmui gali būti pritaikomos tik esamos sodybos.
Nuotekas į ežerą?
„Deja, taip nėra, senoji sodyba buvo kitoje vietoje, o ši statoma iškirtus medžius, - „Respublikai“ sakė būsimosios sodybos kaimynas, vilnietis architektas Tauras Paulauskas. - Pagal projektą atkuriami ir sodybos ūkiniai pastatai, tačiau man kaip specialistui aišku, jog tai - nameliai svečių nakvynei. Be to, šeimininko parodytame statybų projekte mačiau, kad yra numatyta suręsti ir dar du pastatus.
Kyla ir kitas klausimas - kur tie svečiai, kurių gali būti mažiausiai 40, statys automobilius, nes jų aikštelė, mano žiniomis, projekte nenumatyta. Tad mašinas tikriausiai teks palikti ant miško paklotės, nes daugiau vietos ten nėra - šalia namų eina keliukas. Žinoma, problema jau išspręsta - tas keliukas savavališkai užtvertas, nors tai ir draudžia parko reglamentas“.
T. Paulauskas tikino, kad sodybos statytojai ketino panašiai „išspręsti“ ir nuotekų problemą. Suardant miško paklotę buvo kasamas didelis griovys tiesiai į Meškerėlio, nepratekančio ežero, pusę. Šią savivalę architektui pavyko sustabdyti tik tuomet, kai kasėjai pasiekė jo žemės ribą.
Tirs prokurorai
Ar tie geltoni, vienodi nameliai, aiškiai primenantys miegamuosius, ir yra vadinamieji ūkiniai pastatai? „Na, galima sakyti, kad jie ir bus ūkiniai pastatai. Kaip pavadinsi, nepagadinsi“, - „Respublikai“ aiškino darbų prievaizdas A. Vasiljevas.
Ir iškart perspėjo, kad turėtume nešdintis iš „privačios“ teritorijos. Darbų prižiūrėtojas kelis kartus nervingai bandė skambinti G. Bagdonavičiui, o tai, kad gražiame miške vyksta kažkas ne taip, rodė ir šio pono bandymas mus stumti kuo toliau nuo ponų iš Kauno teritorijos.
Statybų reikalus išmanantis T. Paulauskas tikino, kad Bagdonavičių, turinčių dar bent keturias panašias sodybas, statybos Verniejaus hidrografiniame draustinyje jau peržengė leistinas ribas. Architekto teigimu, viršytas pastatų aukštingumas, užstatymo plotas.
Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pasakojo, kad šiuo metu rengiamas atsakymas Vilniaus apygardos prokuratūrai, į kurią T. Paulauskas jau kreipėsi prašydamas apginti viešąjį interesą.
„Hidrografiniame draustinyje pagal įstatymą galima atkurti sodybas, - pasakojo V. Plegevičius. - Nėra sąlygos atkurti būtinai etnografinę sodybą. Tai tik rekomendacijos. Ten neaptverta teritorija, galbūt tėra keliuko užtvaras. Bet jis nėra patogus nuolat važinėti į Babrauninkų kaimą. Žinoma, reikėtų klausti savininko Bagdonavičiaus, kaip jis reguliuoja judėjimą tuo keliuku“.
Pažeidimai jau fiksuoti
Paklaustas, ar Bagdonavičių sodybos statybos vyksta tvarkingai, be pažeidimų, Aukštadvario regioninio parko vadovas teigė negalįs dabar pasakyti, kas ten pažeista, bet ypatingų pažeidimų nėra.
Redakcijos žiniomis, statybų pažeidimų nebuvo užfiksuota per pirmuosius patikrinimus šių metų rugpjūčio 4 d. ir rugsėjo 2 d., tačiau spalio 7 d. patikrinimo metu jau pastebėti, dėl to darbai statybvietėje buvo sustabdyti.
Ar galima nuotekų griovį rausti į ežerą, paklausė „Respublika“ V. Plegevičiaus. „Tai sodybų techniniai reglamentai, teršti gamtos niekas neleis, - atsakė parko direktorius. - Aš nežinau, ar tos nuotekos tekės į ežerą. Aš tikrai nekasčiau griovio iki ežero, kitaip nuotekų problemą spręsčiau. Bet žmonės juk yra skirtingi“.
Aukštadvario regioninio parko vadovas teigė, kad principas atkurti sodybas už ES struktūrinių fondų paramą apskritai yra prastas principas.
„Manau, ta parama turi ateiti žmogui, kuris gyvena kaime, - sakė V. Plegevičius. - Fondų pinigai turi atitekti kaimo žmogui, o ne kokiam nors miestiečiui kaime gamtos sąskaita daryti biznį“.
Julius Girdvainis
