Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.
Ekstremalios situacijos nutarime įrašyta, kad Vyriausybė panaikintų arba sušvelnintų galimybių paso taikymą, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nėra gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
Verslininkai šią tvarką iš esmės pasitinka džiugiai. Kai kurie skaičiuoja, kad klientus be galimybių paso aptarnauti galėtų pavasarį.
Aiškiau, kada leis išnerti
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis Vyriausybėje išgirstą diskusiją vertina palankiai. Jo nuomone, verslininkai dirbs gerokai ramiau žinodami, ko tikėtis.
„Neapibrėžtumo be pabaigos neturi būti, yra kiekvienos krizės pradžia, bet yra ir pabaiga. Jau pradedame ruoštis pabaigai, tai yra sveikintinas žingsnis. Dabar reikia imtis didesnių pastangų, kad greičiau pasiektume pabaigą“, – tv3.lt sako G. Balnis.
Vis dėlto pabaigos dar teks palaukti. Šiuo metu ligoninėse užimta daugiau nei 1,2 tūkst. lovų.
Verslininkas skaičiuoja, kad ribojimai laisvėti galėtų geriausiu atveju pavasario gale. Tačiau turėti iškeltą tikslą, kurio visuomenė siektų, G. Balnio nuomone, reikia.
Be to, taip lengviau bus ir verslininkams. Stebint statistiką verslininkai galės orientuotis, kada maždaug reikėtų pradėti ruoštis platesniam atsivėrimui.
„Nesu medikas, man sunku pasakyti, bet džiugu, kad bent kažkoks skaičius yra. Jis vėliau galėtų būti koreguojamas. Turime vieną skaičių, kada bus karantinas – jis daugiau susiję su reanimacijomis, o dabar su bendrai lovomis. Klausimas, kodėl du skirtingi skaičiai, bet <…> gerai, kad panėrus po vandeniu pasako, kada išnersi. Žmogui žymiai sunkiau ištverti kai jis žino, kada išners“, – svarsto G. Balnis.
Sporto klubai: tai būtų didi diena
Sveikatingumo klubų „Impuls“ savininkas Vidmantas Šiugždinis pasakoja, kad sporto klubai dienos, kai galimybių pasas bus panaikintas, laukia su nekantrumu.
Sporto klubai pastebi, kad nuo pandemijos pradžios dalis iki tol sportavusių gyventojų sportuoti negrįžo. Kai kurie bijo užsikrėsti, o kai kurie neturi galimybių paso. Todėl jo panaikinimas būtų didi diena verslininkams.
„Dalis žmonių vis dar negali naudotis sporto klubų paslaugomis. Patys klubai ne vieną kartą įrodė, kad tai yra saugi aplinka. Tai reiškia, kad visi saugumo protokolai, kuriuos pusantrų metų taikome, veikia. Mūsų tinklo klubuose nebuvo fiksuota jokių užsikrėtimų“, – tv3.lt sako V. Šiugždinis.
Vis dėlto diena, kai sporto klubai galėtų atsiverti plačiau, V. Šiugždiniui atrodo tolima.
„Iš vienos pusės, palaikome Vyriausybę, nes svarbu praeiti pandemiją, kad galėtume gyventi panašiai, kaip buvo. Visi mokame gyventi saugiai su rizikomis ir saugoti savo sveikatą.
Tačiau labai norisi, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį į skirtingas veiklas, netaikyti visiems vienodų ribojimų. Ne kartą įrodėme, kad sporto klubai yra mažos rizikos zona“, – teigia V. Šiugždinis.
Vainienė: prekyboje galimybių pasas nepasiteisino
Prekybininkai griežti – galimybių paso norėtų atsisakyti jau dabar, o dar geriau, kad jo iš viso nebūtų reikėję įvesti.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigia, kad 300 lovų rodiklis prekybininkams nėra naujovė. Apie tai buvo kalbama jau įvedant ribojimus, tad, buvo galima tikėtis, kad bus įformintas ir laisvinant ribojimus.
Vis dėlto prekybininkai norėtų, kad reikalavimas taikyti galimybių pasą jiems būtų panaikintas kuo greičiau. R. Vainienės nuomone, galimybių pasas skatina gyventojus vakcinuotis tik tokiu atveju, jei šio dokumento reikalaujama vietose, kur žmogus būtinai turi dalyvauti pats, pavyzdžiui, gaunant tam tikras paslaugas, einant į renginius ir pan.
„Prekyba yra paslauga iš visiškai kitos serijos. Be to, ji mažiau skatina vakcinuotis, nes nusipirkti tam tikrų prekių žmogus gali, pavyzdžiui, internetu. Tai nėra tokia paveiki skatinimo vakcinuotis priemonė“, – teigia R. Vainienė.
Pasak jos, ir užsienio pavyzdžiai rodo, kad galimybių paso analogai nėra taiklūs ne tik skatinant žmones vakcinuotis, bet ir užtikrinant saugumo reikalavimus. Todėl prekybininkai verčiau sutiktų riboti pirkėjų srautus nei taikyti galimybių paso reikalavimą.
„Išeina, kad prekybininkai yra situacijos įkaitai. Jiems taikomi reikalavimai, kurių nebuvo net pernai gruodį, kai nebuvo vakcinų. Maisto prekybininkai dirbo su kvadratinių metrų ribojimu, kuris buvo 15 kv. m. Dabar yra 30 kv. m. arba galimybių pasas – tai yra du kartus girežtesni reikalavimai negu tada, kai ligoninėse buvo trys tūkstančiai pacientų ir nebuvo vakcinų. Mes nesuprantame logikos. <…> Galimybių pasas prekyboje nepasiteisino“, – teigia R. Vainienė.
Dulkys: kriterijus nėra naujas
Portalas tv3.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį teigė, jog užimtų lovų rodiklis nėra naujiena.
„Nutarime atsiranda atitinkamas reguliavimas, jei turime kalendorinės savaitės laikotarpyje lovų užimtumą, kuris neviršija 300, mes peržiūrime apribojimus, o kai viršijame, priimame kitus sprendimus“, – pristatydamas pakeitimus sakė A. Dulkys.
Jis pažymėjo, kad šis kriterijus nėra naujas, tik būtų oficialiai įrašomas į nutarimą.
„Mes norime nutarime įtvirtinti tai, ką mes nuo liepos Vyriausybėje kalbėjome, turėjome Vyriausybės protokole įsivedę 300 lovų kriterijų“, – teigė ministras.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė yra sakiusi, kad į šį skaičių neįtraukiami reanimacijos skyriuose gydomi žmonės, tad bendras užimtų lovų skaičius gali būti kiek didesnis.
Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, nuo koronaviruso ligoninėse šiuo metu gydomi 1292 COVID-19 sergantys pacientai, 119 iš jų – reanimacijoje.
300 užimtų lovų riba pasiekta rugpjūčio pradžioje, nuo tada šis skaičius ėmė augti, o vėl mažėti pradėjo lapkričio pradžioje, pasiekus beveik 2 tūkst. gydomų pacientų piką.
Nustatytas pereinamasis laikotarpis
Taip pat Ministrų kabinetas priėmė tam tikras korekcijas dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų.
„Mes turime nuostatą, kad galimybių paso vaikams įsigaliojimas yra nuo gruodžio 28 dienos, siūloma patikslinti nustatant, kad reikalavimas būtų taikomas ne nuo 12 metų, o nuo 12 metų dvejų mėnesių, kad tie, kuriems po gruodžio 28 dienos sueis 12 metų, galėtų pilnai pasiskiepyti“, – sakė A. Dulkys.
Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo gruodžio 28 dienos iš vaikų nuo 12 metų, norinčių užsiimti tam tikromis veiklomis ar lankytis prekybos centruose, reikalauti galimybių paso.
Tvarka pakoreguota nustačius, kad galimybių pasas būtų taikomas nuo 12 metų ir dviejų mėnesių, taip sudarant sąlygas spėti pasiskiepyti vaikams, kurie 12 metų sulauks įsigaliojant tvarkai.
Dėl sprendimo įvesti galimybių pasą nuo 12 metų piktinasi dalis tėvų, prie Vyriausybės ir Prezidentūros jie periodiškai rengė basų kojų akcijas.
Dabar galimybių paso reikia vaikams nuo 16 metų. Jis išduodamas paskiepytiems, persirgusiems ar besitestuojantiems žmonės. Jo neturintieji negali patekti į daugumą prekybos, pramogų vietų.
