Tinklaraštininkas Andrius Užkalnis socialinio tinklo paskyroje pasidalino nuotrauką, kurioje jis rauda, o prie nuotraukos parašė: „Gyvenu nuomuotame būste Vilniuje, neturiu aukštojo mokslo diplomo, pragyvenimui rašau straipsnius ir knygas. Dėl tokio gyvenimo su manim niekas nesitarė. Ketinu emigruoti”. Rašytojas A. Užkalnis TV3 žinioms pasakojo, kad tai puikus meno kūrinys ir provokacija sukėlusi daug diskusijų.
„Aš manau, kad fotografijos yra meno kūrinys ir meno paskirtis – viena iš paskirčių – yra provokuoti. Ir man atrodo, kad šitos fotografijos tai labai sėkmingai padarė. Jos gali patikti ne visiems, bet menas neturi patikti visiems,“ – teigė A. Užkalnis
Pašnekovas tikino, kad dabar gyvename laisvoje šalyje ir norint toliau gyventi tokioje laisvėje mes turime šautinius. O taip pat laisvos šalies ženklas yra ir tai, kad kiekvienas gali fotografuoti ką nori, publikuoti ką nori ir reikšti savo nuomonę.
„Tiems kam nepatinka ta nuomonė, tiems kam nepatinka ašarojantys vyrai, turi teisę iš to šaipytis ir juoktis ar kitaip reikšti nepasitenkinimą. Tai yra nuomonės pareiškimas ir dar kartą pasakysiu, kad nuomonė neturi patikti visiems,“ - aiškino rašytojas.
Kaip meno kūrinį A. Užkalnis teigiamai ir mano, kad tai labai sėkmingas projektas, kuris pasiekė savo tikslą.
„Kaip meno kūrinys jis yra labai paveikus ir būtent dėl to jis sukėlė tokią reakciją. Niekas neliko nuošalyje, visi norėjo pasisakyti. Pradedant nuo Pauliaus Ambrazevičiaus ir Vytaro Radzevičiaus ir aš net nežinau ar liko nepasisakęs nors vienas žymus veidas. Tai reiškia, kad nuotraukų galerija ir tas sumanymas buvo sėkmingas, nes jisai sukėlė mintis ir jisai sukėlė diskusiją. Ir aš tikiuosi, kad tolio bus tik daugiau. Tai yra dalis tikrojo pilietiškumo, kai žmonės apie ką nori, kas juos liečia, apie tai ir kalba. Kalba atvirai, net jei daugeliui nepatinka tas kalbėjimas,“ – teigė A. Užkalnis.
Tinklaraštininkas sutinka, kad socialiniuose tinkluose tai virto tam tikra pašaipa, bet mano, kad jie to galėjo tikėti ir jiems šis klausimas rūpėjo.
„Nė vienas iš jų nesitikėjo, kad visi pradės ploti rankomis ir sakyti teisingai. Jeigu nori, kad visi plotų rankomis eik plaukiok kaip Rūta Meilutytė ir tada niekas iš tavęs nesišaipys ir sakys tik viskas labai gerai. Bet jeigu tu nemoki plaukioti kaip Rūta Meilutytė ar būti kokiu nors kitokiu čempionu arba visiems mylimu žmogumi, tada turi susitaikyti su ta mintimi, kad tavo nuomonė gali būti įvairiai interpretuota, įvairiai įvertinta,“- teigė tinklaraštininkas.
Andrius Užkalnis tikina, kad Lietuvoje vyrų ašaros ir kiti rodomi jausmai dar nėra priimtini.
„Šauktinių kariuomenė nėra šventa karvė. Žmonės turi teisę pasakyti nuomonę apie ją. Lietuviai apskritai nėra pasiryžę pamatyti vyrą pareiškiantį bet kokias emocijas. Ar tai būtų ašaros, ar tai būtų stiprus džiaugsmas ar kitokie dalykai. Aš manau, kad ne ašaros labiausiai suveikė, o komentarai prie nuotraukų.
Jeigu ten būtų tiktai nuotrauka, tikrai ašaros ir tiktai žmogaus veidas, reakcija būtų visiškai kitokia. Kadangi tai buvo sudėta su žodžiu, su žodiniu naratyvu, su žodiniu paaiškinimu, būtent tų paaiškinimų stilistika ar jų turinys jau atvėrė vartus labai gausiems komentarams. Čia jau paplito internetiniai memai, kad „buvau nuėjęs į McDonaldą, negavau bulvyčių ir kaip man dabar gyventi?“ arba kaip Paulius Ambrazevičius rašė „Niekas neįspėjo, kad tokios didelės šildymo kainos, kad jis taip nesitarė su Lietuva“ ir t.t.“ – tikino A. Užkalnis
Fotoprojekte „Jie laimėjo loteriją“ vaizduojami šaukiamojo amžiaus vaikinai, kurių veidais rieda ašaros. Kiekvienas fotografijoje įamžintas jaunuolis dar ir nurodo priežastį, kodėl verkia. Algirdo Brazausko anūkės vyras Lukas sako, kad jei jį kviestų į kariuomenę, jis bandytų nuo jos išsisukti. Anot 27-erių Vytauto, „kariuomenė vyru nepadaro“, 17-metis Rokas teigia, kad „ne kiekviename žmoguje yra kariuomenė“, o 23-ejų Deniso nuomone, „šiuolaikinėje visuomenėje neturėtų būti vietos priespaudai ir diktatūrai.“ Ir tai tik keletas iš skambių jaunuolių pasisakymų. Tokios šauktinių mintys ir ašaros jų veide dėl pareigos ginti tėvynę sukėlė pasipiktinimo bangą.
Fotoprojekto projekto „Jie laimėjo loteriją“ iniciatorė Beata Tiškevič Hasanova nori pabrėžti, kad tai yra meno kūrinys.
„Visų pirma, reikia pabrėžti, kad tai yra meno projektas. Ir aš esu už tą meną, kuris yra operatyvus ir aktualus. Su šauktiniais buvo taip, kad mačiau viešojoje erdvėje, jog labai tuos vyrus, kurie nepritaria šauktiniams, jie iš karto vadinami ne vyrais, bobom, bailiais. Buvo labai daug patyčių ir diskriminacijos. Man labai norėjosi įgarsinti tą poziciją, kad yra ir daugiau būdų mylėti tėvynę ir jai tarnauti ir kariuomenė yra vienas iš jų, bet ne vienintelis.“ - tikino Beata Tiškevič Hasanova.
Nuotraukų autorė Neringa Rekašiūtė pabrėžė nesitikėjusi, kad kils toks ažiotažas. Ją nustebino ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje viskas esą suprantama per Rusijos grėsmės prizmę. Anot nuotraukų autorės, tai nesveikos visuomenės požymis, kai šalyje nelieka vietos kritikai, net jei kritikuojama privalomoji tarnyba.
Fotoprojekto „Jie laimėjo loteriją“ dalyvis Mindaugas Puodžius neišsigando kritikos ir pašaipų socialiniuose tinkluose ir tiki, kad tikslas pasiektas.
„Aš ir pats mėgstu iš savęs pasišaipyti, tai neimu labai giliai į širdį, kad kažkas kitas kažką sako. Man pagrindinė idėja yra atkreipti ne į tai, kad kariuomenė reikalinga, ar ne. Čia ne tas klausimas. Mano mintimis, kariuomenė yra reikalinga. Svarbiausia tiktai yra atkreipti dėmesį į tą loteriją, į tą principą, kuris yra gan greitai sugalvotas,“ - tikino fotoprojekto dalyvis M. Puodžius.
