Jų teigimu, tris užsieniečius darbuotojus Šventosios atrakcionų parke išnaudojo čekų šeima – vyras, žmona ir jų sūnus.
Bylos duomenimis, užverbuoti Čekijoje 2019 metų vasarą sunkvežimio priekaboje į Lietuvos pajūrį dirbti buvo atvežti du čekai ir vienas lenkas. Juos į Lietuvą atgabeno kaltinamaisiais byloje tapusi šeima, kuriai Šventojoje priklausė įvairūs atrakcionai.
44 metų Františekas Kolomazničekas, 41 metų jo žmona Marta ir 20-metis jų sūnus, tėvo bendravardis, kaltinami prekyba žmonėmis, tai yra vergiškomis sąlygomis vertę dirbti du savo tautiečius ir vieną lenką Šventojoje veikusiuose atrakcionuose.
Pirmadienį byloje liudijo sutuoktiniai, Daina ir Gintaras Lisinskai, tą pačią vasarą taip pat darbavęsi su savo atrakcionais Šventojoje. Čekų šeima jiems buvo pažįstama jau anksčiau, atrakcionų verslai žmones buvo suvedęs ir sostinėje.
Atnešdavo maisto
Nors nuo įvykių praėjo daugiau kaip pora metų ir kai kurios detalės pasimiršo, D. Lisinskienė teigė, jog tai, kas vyko Šventojoje čekų šeimos valdomuose atrakcionuose su darbuotojais, „buvo baisu“.
Anot jos, trys užsieniečiai iš pažiūros atrodė kaip benamiai – nesiprausę, purvinais rūbais, nesikirpę. Išgėrusių vyrų sutuoktiniai teigė nematę.
Anot liudytojos, tik gerokai vėliau vyrai papasakojo, jog Lietuvoje atsidurti neturėjo. Nukentėjusieji tikino buvę atvežti užmigdyti ir tik pasienyje su Lietuva pabudę ir supratę, kur yra.
Moteris teismui pasakojo vis matydavusi vyrus su mėlynėmis. Jie nuolat vilkėjo tuos pačius rūbus, net ir esant šaltam orui, lietui, drebėdami vaikščiojo vilkėdami marškinėlius trumpomis rankovėmis. Vyrai niekur negalėdavo išeiti, juos retai buvo galima išvysti kažką valgančius.
„Pradėjau sakyt, perspėt, kad taip negalima elgtis, mušti negalima. Sakė, kad patys susimušė“, – prisiminė D. Lisinskienė.
Vos prisiartinus prie galimai engiamų vyrų, liudytojos teigimu, kaipmat prisistatydavo čekų šeimos atstovas, vyras arba moteris. Atrodė, kad darbuotojai yra stebimi.
Abu sutuoktiniai bandė pagelbėti atvykėliams, paslapčia nunešdavo jiems prie durų maisto, davė šiltesnių rūbų. Atvykėliai dažniausiai valgydavo šalia augančios obels, prie kurios praeiviai nevengdavo nusišlapinti, obuolius, maisto ieškodavo konteineriuose, o cigarečių nuorūkas rinkdavo nuo žemės.
Vyrai buvo apgyvendinti vilkiko priekaboje, miegojo ant porolono, o tualetu buvo tapęs kibiras. Teigiama, jog nakčiai jie būdavo užrakinami. Darbą pradėdavo anksti ryte ir dirbdavo iki išnaktų, kai tuo metu kiti atrakcionų darbuotojai ateidavo tik apie 17 valandą.
Vienas vyrų nakvynei buvo atskirtas, nes kartą bandė pabėgti.
Apie nederamą darbdavių elgesį ėmė kalbėti ir kiti pas čekus dirbę lietuviai. D. Lisinskienė teigė kentusi iki paskutinės akimirkos, tačiau keletas paskutiniųjų įvykių ją pribloškė. Vienas jų – kai poros vyriausias sūnus metaliniu veržliarakčiu daužė vienam atvykėlių per šonkaulius.
„Pasakiau, kad arba atiduotų man tą žmogų, dokumentus, nes labai sumuštas, pati nupirksiu bilietus, išsiųsiu namo, arba imsimės veiksmų. Pasakė – čia mano aikštelė, mano parkas, mano atrakcionai, mano darbuotojai, ką noriu, tą darau. Kreipkis, turiu gerus advokatus, mane ištrauks“, – teisiamųjų suole atsidūrusio čeko žodžius prisiminė liudytoja.
Netrukus po šio įvykio, sumuštas užsienietis, anot moters, buvo nupraustas po vandens žarna ir kažkur išvežtas. Po to įvykio vyras tiesiog dingo.
Angaruose, kur buvo laikomi atrakcionai, dingusio vyro ieškojusi liudytoja galiausiai kreipėsi į policiją. Netrukus apie įvykius papasakojo liudytojais tapę atrakcionų darbuotojai.
D. Lisinskienė teisme pasakojo apmokėjusi už svetimšalių gydymą ligoninėje, vėliau aplankiusi galimai išnaudotus vyrus prieglobsčio vietoje.
„Ligoninėje, jei būtum degtuką turėjęs, būtų kaip fakelas užsidegęs. Tais pačiais rūbais ir dirba, ir remontuoja“, – teigė liudytoja, mačiusi, jog jų rūbai būdavę užmerkti į dubenis purviname šaltame vandenyje, nes karšto vandens jie tiesiog neturėjo.
Buvo įbauginti
Moters sutuoktinis Gintaras Lisinskas teigė, jog į akis ėmė kristi mėlynės ant vyrų veidų.
„Matau vienas pamuštas, kitas pamuštas, prieit neįmanoma. Kvapas buvo nemalonus nuo jų, nesikirpę, atrodo labai baisiai“, – sakė vyras.
„Paklausiau pas Frantą, kodėl nesiprausia. Sakė, vandens šlangų pilna mėtosi, norės galės nusipraust“, – teigė liudytojas, išgirsdavęs vyrų prašymų atnešti maisto ir cigarečių.
„Pradėjo žmonės prašyt pagalbos. Išgirdau iš darbuotojų lietuvių, sakė, čia kasdienybė. Frantui pasakiau, raminkis, nes bus problemų, kreipsimės į policiją. Keletą dienų ramu, praeina kiek laiko, vėl sumušti žmonės“, – pasakojo liudytojas.
Vyras teigė matęs vieną užsieniečių kruviną, vėliau – mušamą šeimininkų sūnaus veržliarakčiu.
„Paskui klausiau, kodėl muši? Sako – tėvas liepė“, – teigė liudytojas.
„Klausė, ar mes taip nedarom, ar nemušam darbuotojų“, – prisiminė G. Lisinskas.
Jis teigė nematęs vyrų einančių pietauti, o naktį vyrai būdavo užrakinami.
„Nemačiau nė karto, kad būtų išgėrę. Buvo taip sugniuždyti, nieko nenorėjo, baigėsi darbas į lovas ir viskas. Nualinti iki negaliu. Nusilpę“, – teigė liudytojas.
Anksčiau parodymus davę vyrai byloje nedalyvauja, apie jų dabartinę padėtį informacijos neturima. Nukentėjusiesiems atstovaujantis advokatas siekia iš kaltinamųjų priteisti 30 tūkst. eurų.
Kaltinamųjų advokatai savo klausimus liudytojams formuoja taip, jog asocialų gyvenimą vedę vyrai savo šalyse buvo benamiai ir apskritai neturėjo stogo virš galvos ir darbo.
Už prekybą žmonėmis organizuotoje grupėje Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 12 metų.
Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas trečiadienį.
