Ryga jau užsitarnavo Baltijos šalių sostinės reputaciją, o užsieniečių yra neretai klaidingai įvardijama kaip Lietuvos sostinė. Kol Vilnius tęsia konkurencinę kovą su ES sostinėmis, kiti Lietuvos miestai rankų sudėję nesėdi ir patys imasi vilioti turistus. Kaip į miestus efektyviai pritraukti turistų ir kodėl svarbu turėti kryptingą rinkodaros strategiją, pasakoja penktadienį, sausio 23 d. vyksiančio renginio „Verslo ir miestų forumas. Rinkimai 2015“ dalyvės – Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) turizmo komisijos atstovė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.
Latviai nušluostė nosį
Sėkmingos rinkodaros patirties toli ieškoti nereikia – jos galima pasisemti iš kaimynų latvių. Kaipgi jiems pavyko užkariauti Rygos kaip Baltijos šalių sostinės įvaizdį? Pasak Ž. Gavelienės, Latvijoje turizmo rinkodarą įgyvendina ne valdžios institucija, o bendradarbiaujant su verslu įkurta įstaiga. Ten verslo nuomonė svarbi sprendžiant, kaip turi būti reklamuojama šalis. Daug įtakos turi ir Rygos savivaldybė. Lietuvoje kol kas tai yra neįmanoma, nes vieninga strategija nėra sukurta: už tai atsakingas Ūkio ministerijos turizmo politikos skyrius. Rinkodara yra būtina, norint sukurti patrauklų šalies įvaizdį ir pritraukti svečių. „Turime labai įdomių miestų kaip Kaunas, Birštonas, Druskininkai, Telšiai. Juose yra apstu „perliukų“, kuriuos reikia tik surinkti ir akcentuoti, pristatant miestus turistams. Pavyzdžiui, Kauno Pažaislio vienuolynas būtų įdomus rusų turistams, nes ten palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. Birštonas – unikalus miestas, turintis išskirtinį landšaftą ir t.t.“, – teigia Ž. Gavelienė.
Puikus pavyzdys – Birštonas
Geras kryptingos miesto komunikacijos pavyzdys – Birštono kurortas. Pasak miesto merės Nijolės Dirginčienės, savivaldybė šiuo klausimu dirba ypatingai daug. „Neužtenka vien tik sutvarkyti miesto infrastruktūrą. Miestui-kurortui ypatingai svarbu, kad lankytojai apie jį sužinotų, išgirstų ir paskaitytų iš anksto, o ne tik atvykę. Todėl būtina turėti rinkodaros politiką ir komunikacijos strategiją. Nepasikliovėme savo jėgomis, išsirinkome komunikacijos agentūrą ir jos padedami dirbame.
Reikia kalbėti apie unikalius dalykus, kurie vyksta savivaldybėje. Dabar esame matomi televizijoje, spaudoje bei socialiniuose tinkluose. Per paskutinius keletą metų toks matomumas davė pastebimos naudos – žymiai padidėjo į Birštoną atvykstančių turistų srautas, mieste kuriasi naujos sanatorijos, viešbučiai, restoranai, mažos parduotuvės, kavinės, atsiranda naujų darbo vietų“, – teigia merė.
Jaunimas grįžta iš užsienio
Žinoma, komunikacija dar ne viskas. Kaip teigia N. Dirginčienė, pradžioje labai svarbu susitvarkyti miesto infrastruktūrą: atnaujinti gatves, sutvarkyti skverus, parkus, apleistus pastatus, o komunikuoti pradėti tik įvykus reikiamiems pokyčiams. Taip pat būtina ir glaudžiai bendradarbiauti su verslu: rengti susitikimus, klausti jų nuomonės, išsiaiškinti miesto problemas, tartis ir priimti verslui svarbius sprendimus.
„Pastebime, kad jaunimas grįžta iš užsienio, važiuoja į Birštoną netgi iš didmiesčių, nes čia yra puikios sąlygos gyventi ir auginti vaikus. Mes jau galime pasiūlyti darbo vietų patraukliomis sąlygomis, todėl atsiranda ir naujų būstų poreikis. Galvojame apie daugiabučių namų statybą, nes neabejojame, kad naujų darbo vietų dar atsiras ir jaunimui reikės, kur apsistoti“, – įsitikinusi Birštono merė.
