Indrė Makaraitytė
Rolandas Paksas, kone per sukąstus dantis, nepalieka jokios vilties Sauliui Skverneliui likti Vidaus reikalų ministro poste.
Tą pačią akimirką kitą jo ministrą – Kęstutį Trečioką – Seime už pagalbą Druskininkų merui linčiuoja opozicija.
Ką daryti Paksui? Trečioką saugo ir gina, Skvernelį meta lauk, nes į jo vietą tikrai yra daug savesnių, kuriems pavestų vadovauti Vidaus reikalų ministerijai likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų.
Tai natūrali jo reakcija. Skvernelis, kaip ne kaip, vis tik yra jo partijos deleguotas į ministrus.
Tačiau Paksas atvažiuoja čia iš Europos parlamento, sudėlioja ėjimus ir išvažiuoja. Dirbti su jo schemomis reikia ne kam kitam, o premjerui.
Gal todėl telefonu iš Kinijos Algirdas Butkevičius perdavė visai Lietuvai ir savo kolegoms, taip pat ir socdemams, taip pat ir Paksui, kaip jis reaguoja į Skvernelio sprendimą eiti į rinkimus kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Pažiūrėkime realistiškai“, - sako Butkevičius. „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai nėra parlamentinė partija šiuo metu, tikrai nėra ji opozicija ir aš manau, kad mes susėdę ramiai pasikalbėsime su Rolandu Paksu ir jeigu reikia - su ministru ir tikimės, kad surasim būdų, kaip kartu dirbt.“
Labai realistiškai žiūri premjeras, tikrai. Likus keliems mėnesiams iki rinkimų ir prieš pat Velykas jis visiškai nėra tikras, ar kitą savaitę jis neliks be dviejų ministrų. Ir vieną, ir kitą dar galima išsaugoti, bet kad išsaugotumei, reikia daug dirbti. Ir dar gali tekti daug paaukoti. Pastūmus Trečioką už socdemų reikaliukus, dar neaišku, ar opozicija neras kaip prisikabinti prie Vyriausybės kanclerio ar paties premjero.
Todėl Karbauskio partija Butkevičiui nepalyginamai mažesnis blogis nei tos dvi potencialios vakansijos prieš pat rinkimus.
O iš tikrųjų neteisus premjeras. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai nėra parlamentinė partija, bet ji tikrai rinkimuose nesuoks himnų socdemams, tvarkiečiams ir darbiečiams. Ši partija, pretenduodama į dalį šios valdančiosios daugumos elektorato, rinkimų strategiją turėtų dėliotis kaip tik taip, kad klius visiems, ir kairiesiems, ir dešiniesiems.
Užtenka pažiūrėti į komandą, kurią formuoja R.Karbauskis, ir iliuzijų neturėtų likti ne tik premjerui. Nei S.Jakeliūnas, nei A.Veryga, nei P.Urbšys nėra tokios žvaigždės kaip Skvernelis, bet tai yra opozicija šiai valdančiajai daugumai.
Ir todėl, kad ir kaip nenorėtų pripažinti premjeras, o pats Skvernelis – labiausiai, jo sprendimas eiti į rinkimus su R.Karbauskio partija, tikrai nėra taip jau nekalta. Ir nors Paksas retai būna teisus paskutiniu metu, o ir juo sunkiai sekasi pasitikėti, vis dėlto šįkart jo savimeilė įžeista su reikalu.
Nebūtų Skvernelis jo deleguotas į Vidaus reikalų ministrus, ar jis būtų turėjęs galimybę užsiauginti tokį priešrinkiminį reitingą, už kurį jis tapo geidžiamiausia naujų rinkimų persona?
Ir kodėl toji persona toliau turėtų tarpti iš „administracinių resursų“, kaip yra vadinami rinkimai sėdint valdiškoje kėdėje.
Saviems – galima. Bet kodėl maitinti svetimą burną?
