Žiedus pakandanti stipri šalna skatino kapus puošti dirbtinėmis gėlėmis, o ir tas rinktis pagal išgales.
Vakar visi keliai vedė į kapines.
Visų šventųjų ir šiandien – Vėlinių dienomis daugumos žmonių mintys ir veiksmai skirti šį pasaulį jau palikusiems artimiesiems – lankomos amžinojo poilsio vietos, puošiami kapai, uždegamos žvakės, prisimenama ir meldžiamasi.
Į Amžinybės glėbį
Panevėžio vyskupijos vyskupo vikaras Simas Maksvytis sako, kad tokiu metu dažną aplanko mintys apie mirtį: „Žmogaus kūnas gali pakelti tik tam tikrą metų, darbų ir naštos krūvį. Po to jis turi silp-nėti, griūti ir pagaliau suirti. Kas gimsta, tas turi ir mirti.“
Vėlinių dieną prisimenami mirę tėvai, artimieji, bičiuliai. „Ne vien geru žodžiu prisimename, bet ir malda. Nes tikime, kad jei juose yra užsilikusi kokia nors dėmė, dėl mūsų maldų Viešpaties gailestingumas ją nuplaus“, – teigia S. Maksvytis.
Vikaras mano, kad dažną gali kamuoti mintys: „Ar teisingai gyvenu, ar bijau mirties, ar noriu kažką pakeisti, kad po mano mirties artimieji prisimintų mane ir uždegtų žvakutę?“
Dvasininkas primena: „Pasaulis taip sutvertas, kad kiekvienas žmogaus žingsnis yra lydimas kitimo: gimstame, augame, bręstame ir mirštame. Ateiname į pasaulį nežinia iš kur, bėgam ir veržiamės per gyvenimą vejami metų ir reikalų – tai griūdami, tai vėl pakildami, tai gyvenimu persotinti, tai jo beveik neragavę. Bet galų gale mūsų gyvenimas, kaip tos bangos, pavargęs sukniumba, sudūžta ir grįžta į Amžinybės glėbį.“
Prašome užtarimo
Kunigas S. Maksvytis pasakoja, kad Visų šventųjų diena, lapkričio 1-oji, yra skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. „Visų šventųjų dieną mes pagerbiame visus, kurie yra danguje. Pagerbiame visą dangiškąją Bažnyčią, pagerbiame šventuosius, ir ne tik tuos, kurie yra kanonizuoti, bet apskritai visus“, – sako vikaras.
Jis teigia, jog Katalikų bažnyčios tradicijoje Visų šventųjų diena yra aukštesnio rango nei Vėlinės. Nors pastaroji taip pat labai svarbi diena ir, skirtingai, nei kartais manoma, švenčiama visame katalikiškame pasaulyje. Yra daug šventųjų, kuriuos mes gerbiame specifinėmis dienomis, bet, kaip teigia S. Maksvytis, yra daug nežinomų ar nepagerbtų šventųjų, apie kuriuos galbūt užmiršome ar niekada neišreiškėme jiems pagarbos. Tad lapkričio 1-ąją, prisimindami visus šventuosius, prašome jų užtarimo. Vis dėlto mūsų senojoje tradicijoje, pasak vikaro, ypač svarbios išvakarės. Ne tiek svarbios Kalėdos, kiek svarbios Kūčios. Netgi Velykų rytas mums ne tiek svarbus, kiek svarbi ta šeštadienio vakaro liturgija. Tad ir pačios Vėlinės ne tiek svarbios, kiek jų išvakarės.
Laužė kapinių medžius
Lapkričio 1-osios išvakarėse miesto kapinės tuščios nebuvo – žmonės rengėsi Vėlinėms, grėbstė lapus, skynė šalnos pakąstus žiedus, naujais puošė kapus, kai kurie jau degė žvakes.
Įtemptai Ramygalos gatvėje esančiose Kristaus Karaliaus kapinėse darbavosi ir kapines prižiūrinčios bendrovės darbininkai. Svarbiausias tądien jų darbas buvo baigti tvarkyti kovoje už Lietuvos nepriklausomybę 1919–1920 metais žuvusių savanorių kapus. Tarp medžių esančiame plote baigti grėbti staiga šalnos pakąsti ir masiškai kritę lapai, vėjų išlaužytos šakos. Baigus paskutinius švarinimo darbus, savanorių kapai pradėti puošti gėlėmis.
„Šiemet prieš Vėlines darbo ypač daug, spalį siautusi vėtra išlaužė labai daug medžių. Vien Ramygalos gatvės kapinėse keturiolika, tad teko juos pjaustyti, rinkti ir išvežti šakas. Gerokai pasidarbavo vėjai ir Šilaičių kapinėse, kai kur išvartė net antkapius, daugybę pušų išlaužė“, – pasakoja kapinių vadybininkas Alfridas Krivickas.
Jis sako, kad šiemet tvarkos ir švarinimo darbų buvo kaip niekada daug, o talkininkų, atvirkščiai, sulaukta ypač mažai. Vos po kelis moksleivius iš kelių mokyklų, neaktyvūs buvo savanoriai.
A. Krivickas sako, kad kasmet Panevėžio miesto kapinėse palaidojama daugiau kaip tūkstantis, kartais per tūkstantį du šimtus mirusiųjų.
Kapų lankymas ir jų puošimas suaktyvėjo likus maždaug savaitei iki Vėlinių. Žmonės maišais nuo kapų nešė lapus, šiemet iškritusius per labai trumpą laiką – šiukšles iš kapinių vežti teko keliskart dažniau nei įprastai.
Kuo pigiau
Vėlinių išvakarėse daugelis kapų Kristaus Karaliaus kapinėse jau buvo papuošti gėlėmis. Gyvais ar dirbtiniais žiedais, vainikais, puokštėmis, žvakėmis ir kitais puošybos elementais apsirūpinti nebuvo jokios problemos – kaip ir kiekvienais metais, prie visų įėjimų rikiavosi būriai pardavėjų.
Įvairiaspalviais dirbtiniais žiedais puoštus krepšelius ir puokštes pardavinėjanti Diana „Panevėžio balsui“ sakė, kad svarbiausias pirkėjų pageidavimas: kuo pigiau. „Atrodo, jau taip pigiai, už dešimt ar net aštuonis litus vainikėlius atiduodu, vis tiek dar derasi“, – sakė moteris.
Pirkėjams labiausiai patinka kompozicijos su baltos ir violetinės spalvos žiedais, tokių daugiausia ir nupirko.
Gėlių pardavėja Rima apgailestavo, kad neseniai buvusios stiprios šalnos nugąsdino žmones ir jie, baimindamiesi, kad gyvos gėlės ant kapo pirmą naktį nušals, daugiau rinkosi dirbtinių gėlių puokštes.
„Tiek daug priauginome įvairiausių spalvų chrizantemų, o dabar jau aišku, kad visų tikrai neišpirks“, – neslėpė nusivylimo už didžiulį baltų ar gelsvų smulkių, bet kuplių chrizantemų vazoną po 14, 12 litų, o už karališkosios chrizantemos šaką 2,50 lito prašanti Rima.
Pakalbinti kapus tvarkę panevėžiečiai pasakojo gėlėmis pasirūpinę įvairiai – kas prekybos centruose, kas turguje iš anksto pirko, kas prie kapų įsigijo, o kas ir pats užaugino. Keletą artimųjų kapų tvarkanti panevėžietė Aldona tikino, jog visas gėles kapams – ir našlaites, ir begonijas, ir chrizantemas – visada užsiaugina pati. Tik žvakes perka. „Daug kas, jeigu tik turi galimybę, taip daro. Kur čia pripirksi, kai daug reikia, o tokia brangybė!“ – sakė moteris.
V. Jalianiauskienė
