Kol vieni rūpinasi, kad liepsna ant artimųjų kapų negestų, atliekų tvarkymo įmonėms tenka tikras galvos skausmas dėl išmestų sudegusių žvakių ir plastikinių gėlių.
Nekokybiškomis žvakutėmis skundžiasi devyniasdešimties sulaukusi Aldona. Dabar jas neša namo ar į konteinerį. Dėl to, kad nedegė vienos, močiutė ant vyro kapo turėjo degti naujas žvakutes. Ir jos degs net aštuonias dienas. Esą būtent tiek laiko reikia melstis už išėjusius, ir tiek pat laiko degti žvakutes.
Dvasininkai pritaria – Vėlinių metas baigsis lapkričio aštuntąją. Iki jos ypatingas laikas, kai visas aštuonias dienas – oktavą - bažnyčiose vyksta intensyvios maldos už išėjusius. Tiesa, pasak kunigų, nebūtina visas dienas degti žvakelių, ir juo labiau sudegusių nebūtina laikyti ant kapų.
Tokių, kurie nesaugo žvakučių ant kapų ir pasibaigus Vėlinėms išmeta į konteinerius – dauguma. Bent jau taip sako atliekų tvarkytojai, kuriems šiomis dienomis prasidėjo tikras darbymetis.
Kai kur žvakutės keliauja į bendrus konteinerius mišrioms šiukšlėms, kai kur išrūšiuotos. Vienos atliekų tvarkymo įmonės vadovė sako, kad net ir atskyrus plastiką nuo stiklo, žvakutės vis tiek yra nemenkas galvos skausmas.
„Problema tame, kad stiklas užterštas vašku, nelabai pageidautinas pas perdirbėjus. Atitarnavusias stiklo žvakutes, žmonės nenuima dangtelių. Kas irgi stiklo perdirbėjams yra problema, jie žinoma rūšiuoja prieš perdirbdami, bet tai yra papildomos sąnaudos. Netinkamas metalas prie stiklo“, – „Ecoservice“ vadovė Daiva Skrupskelienė.
Todėl dalis žvakučių atsiduria, pavyzdžiui, štai tokioje krūvoje – kur didesnė dalis plastiko absoliučiai netinka perdirbti. Tarkime, kaip šie vazonai gėlėms ar plastikinės gėlės. Aplinkos ministerija sutinka, problema yra, bet esą ne tokia didelė, kaip ją bando pavaizduoti atliekų tvarkytojai.
Tad ta dalis keliauja tiesiog į sąvartyną. Kiek pakliūva ten, specialistai pasakyti negali. Viceministras sako, kad dažnai perdirbėjai nenori imtis valyti vaško iš stiklo žvakučių, todėl nesiima jų perdirbti. Ir dėl to tenka šiukšlių tvarkytojams gerokai pasukti galvą, ką daryti su tokiomis žvakėmis. Siekiant bėdą mažinti, apynasris – didesni mokesčiai – bus dedami gamintojams.
Jeigu šis planas pasisektų, valdininkai sako, kad jau po dvejų metų greičiausiai turėtume išvysti tokias žvakutes, kurios tiks perdirbti ir iš jų galima bus gaminti naujas. O kol kas žmonių prašoma rūšiuoti tokias, kokios yra, ir degti jų gerokai mažiau, nei esam įpratę.
Ne ką geriau ir su plastiko žvakutėmis ar gėlėmis.
Plačiau apie tai TV3 reportaže