Portalas tv3.lt neseniai sulaukė vilnietės Daivos (vardas žinomas ir pakeistas, – aut. past.) pasipiktinimo, kad iš anksto dar sausio 18-tai dienai suplanuota planinė operacija buvo atidėta kovo mėnesiui.
Bijant galimo karantino laiką derino iš anksto
Kaip pasakojo moteris, jai VUL Santaros klinikose turėjo būti atlikta pilvo chirurgijos operacija, kuri likus kelioms dienoms buvo perkelta.
„Gydytojas akcentavo, kad tai – dėl visuotinio atšaukimo visų operacijų. Labai keista dar tai, kad anksčiau, kai dėl COVID-19 jos buvo atšauktos, chirurgas vieną operaciją per dieną vis tiek galėjo turėti, bent taip jis teigė, kai mano operaciją dar rudenį planavome.
Todėl jis sakė, kad iškart planuojam datą, jog turėtų tik mane tą dieną, tad jei nutiktų taip, kad atšaukinėtų operacijas, tai maniškės neperkeltų. Tai nors esu tą dieną vienintelis chirurgo operuojamas asmuo, vis tiek operacija atšaukta“, – aiškino ji.
Anot Daivos, gydytojas jau tada pabrėžė, kad reikia pasiruošti, mat žiemą susirgimų greičiausiai daugės ir vėl gali įvesti karantiną, stabdyti operacijas.
„Kadangi tikrai žinau, kad jis turi tik mane, pats patvirtino, bet vis tiek atšaukė. Vadinasi, šįkart jau stabdo apskritai visas operacijas“, – dėstė ji.
Perplanuoja paslaugas dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos
Moteris tvirtino, kad sulaukusi skambučio dėl atšaukiamos operacijos tik išgirdo, kad anksčiausiai ji bus atlikta kovo mėnesį.
„Paklausus, kodėl, pasakė, kad lovos skirtos pooperacinėms vietoms ir taip pat patalpos, yra perskirstomos ir atiduodamos. Plačiau jau nedetalizavo, tik pakartojo, kad nuo tos savaitės [kai turėjo atlikti operaciją] visi šitie dalykai jau įsigalioja“, – pasakojo Daiva.
Paprašyta pakomentuoti, kokia dabar yra situacija VUL Santaros klinikose dėl planinių procedūrų organizavimo, įstaigos direktorė valdymui Jolita Jakutienė neslėpė, kad viskas išlieka dinamiška ir reikalauja visokių sprendimų.
„Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos, kai nuolat kinta įstaigos užimtumas dėl COVID-19 liga sergančių pacientų hospitalizavimo, padažnėję asmens sveikatos priežiūros specialistų susirgimai COVID-19 ir jų nedarbingumas bei dėl kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų perkėlimo dirbti kovidiniuose padaliniuose, siekiame užtikrinti neatidėliotinų paslaugų, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė, teikimą, taip pat onkologinėmis ligomis sergančių pacientų savalaikį gydymą.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų planinių paslaugų teikimo atidėjimo nėra rizikos kilti ženklesnės ar reikšmingos žalos paciento sveikatai, tokių planinių paslaugų teikimas yra perplanuojamas ir atidedamas vėlesniam laikui“, – dėstoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Nurodoma, kad šiuo metu Santaros klinikose dėl COVID-19 ligos iš 6 tūkst. darbuotojų nedirba vos 3 procentai.
Kauno klinikose pavyksta išlaikyti visas paslaugas
Pasiteiravus kitų didžiųjų šalies gydymo įstaigų, ar tenka perplanuoti neskubias planines paslaugas, panašu, kad situacija visur dar nėra tiek „užkaitusi“.
Štai Kauno klinikos nurodo, kad ko kas teikia visas reikalingas paslaugas, bet yra pasiruošusios skubiai reaguoti į bet kokius pasikeitimus.
„COVID-19 infekcija užsikrėtusių ir saviizoliacijoje esančių Kauno klinikų darbuotojų skaičius kasdien kinta. Šios dienos duomenimis, planinės paslaugos ar kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikose dar nėra stabdomos ar ribojamos, pavyksta išlaikyti visą paslaugų spektrą. Tačiau kasdien vertiname situaciją ir esame pasirengę priimti atitinkamus sprendimus, jeigu būtų toks poreikis“, – informavo Kauno klinikų komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė.
Priklausys nuo stacionarizuojamų pacientų skaičiaus
Kol kas paslaugų netenka stabdyti ir Šiaulių bei Panevėžio ligoninėse.
„Kol kas dirbame įprasta tvarka, stengiamės išlaikyti visas ligoninėje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Pandeminė situacija sudėtinga ir stebime sergančiųjų statistiką visoje šalyje. Priimami sprendimai ribojant paslaugas priklausys nuo stacionarizuojamų pacientų skaičiaus, sergamumo tendencijų”, – komentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė.
Šiuo metu įstaigoje gydomi 68 COVID-19 sergantys pacientai, 8 iš jų gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Taip pat Moters ir vaiko klinikoje gydoma 15 koronavirusu sergančių vaikų, 2 iš jų – reanimacijoje.
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis taip pat patvirtino, kad kol kas įstaigoje tokio poreikio nėra ir jokios planinės operacijos ar procedūros nėra nukeliamos.
Visos pandemijos rekordas
Trečiadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas užsikrėtimų koronavirusu rekordas, kokio nebuvo per visą pandemiją – 9490 atvejai.
Bendrai 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų šalyje toliau auga ir siekia 2723,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 32,8 procento.
Per praėjusią parą taip pat mirė 12 žmonių mirė, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 devyni buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė aštuoni vyresni nei 80 metų asmenys, keturi priklausė 70–79 metų grupei.
Trys mirusieji buvo paskiepyti pilnai: jie priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms.
Iš 7798 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 726. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 14,8 tūkst. mirčių.
Ligoninių lovos taip sparčiai nesipildo
Nors nauji atvejai auga kaip ant mielių, situacija ligoninėse išlieka daugiau mažiau stabili.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1139 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų – 93 reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 169 žmonės – pusšimčiu daugiau nei ankstesnę parą.
51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 973 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Praėjusią parą 510 gyventojų gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 6459 asmenys.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 628 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,8 tūkst. žmonių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 69 tūkst. žmonių – maždaug 10 tūkst. daugiai nei prieš parą.
