Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdyta Rusijos piliečio, eksprezidento Rolando Pakso finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo byla dėl teisės gyventi Lietuvoje.
Galutinę ir neskundžiamą nutartį Vyriausiasis administracinis teismas priėmė pernai gruodžio viduryje.
Pagal šią nutartį, byla nagrinėjimui grąžinama į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas BNS pranešė, kad J.Borisovo byla bus nagrinėjama vasario 19 dieną uždarame posėdyje.
Lapkričio 7 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija tada patenkino J.Borisovo advokato Adomo Liutvinsko prašymą padaryti pertrauką, kol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre išnagrinės šio verslininko bylą prieš Lietuvą dėl pilietybės atėmimo.
Paprastai tokios procedūros Strasbūre užtrunka iki trejų metų.
Tačiau Migracijos departamentas šią teismo nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir teismas atskirąjį skundą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl J.Borisovo bylos sustabdymo panaikinta. Teismas bylą turės nagrinėti iš esmės.
"Be jokios abejonės, byla sustabdyta buvo nepagrįstai, Vyriausiasis administracinis teismas pritarė mūsų argumentams", - BNS sakė Migracijos departamento vadovas Almantas Gavėnas. Jis pridūrė, kad vien fakto, kad EŽTT J.Borisovo pareiškimui suteiktas numeris, nepakanka išvadai, kad ši byla tikrai bus nagrinėjama šiame teisme. Šiam migracijos pareigūnų agrumentui teismas pritarė.
Be to, kaip pavyzdys, buvo priminta viena EŽTT nagrinėta byla, kurioje buvo padaryta išvada, kad pilietybės klausimai nepatenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos taikymo sferą.
"Taigi kyla abejonių, ar J.Borisovo pareiškimas turėtų tiesioginės įtakos nacionalinių administracinių teismų sprendimui", - BNS sakė A.Gavėnas.
EŽTT negali pakeisti ar panaikinti nacionalinių teismų sprendimų. Pilietybės grąžinimas būtų galimas tik nacionalinėms institucijoms atlikus tam tikrus veiksmus.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė "Avia Baltika" skyrė R.Pakso prezidentinei rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas (KT) įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos nuo 2004-ųjų mėgino Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos į Rusiją. Tuo pačiu teismo sprendimu Migracijos departamentas buvo įpareigotas išduoti verslininkui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Vyriausiasis administracinis teismas šių metų birželį paskelbė nutartį, kuria Borisovo byla dėl teisės gyventi Lietuvoje buvo grąžinta nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Strasbūro teisme savo eilės laukia ir paties R.Pakso skundas. Jis EŽTT pasiskundė dėl pažeistos teisės į teisingą teismą ir gynybą. Nušalintasis prezidentas įsitikinęs, jog KT jo atžvilgiu buvo šališkas.
