Viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) viešieji pirkimai vyksta įslaptintu būdu. Informacijos, kodėl pasirinktas vienas ar kitas tiekėjas ar suderėta tinkama kaina, visuomenei gauti nevalia.
VEKS atstovai, kalbėdami apie renginius, išrinktus atstovauti Vilniaus miestui kaip Europos kultūros sostinei, mini milijonus. Tačiau iki šiol nematyti įstaigos minimų renginius atrenkančių „nepriklausomų ekspertų“, rašo savaitraštis „Atgimimas“.
Klausiant, kokia yra siūlomų projektų, kainuosiančių mokesčių mokėtojams milijonus, vertinimo metodologija, buvo išsiųsta keletas elektroninių laiškų ekspertams, nurodomiems įstaigos VEKS tinklapyje.
Profesorius Kornelijus Platelis sakė vertinęs „bendros programos konkursui pateiktus projektus ir Lietuvos kultūros sostinės paraiškas. Taigi - ne visus“. Anot jo, metodologija tokia: „Visiems išdalijami projektai ir kiekvienas atskirai jį vertina, po to visi susirenka ir dėl jų diskutuja ir vertinama balais. Diskusijų būna nemažai. Kriterijai išdėstyti VEKS tinklalapyje prie reikalavimų projektams“.
Tuo metu muzikologas Darius Užkuraitis atsakė „kokius metus“ dalyvavęs „kelių renginių paraiškų „ekspertavime“, tuomet „jokių kriterijų, išskyrus asmeninę nuomonę, supratimą ar tos srities žinojimą, nebuvo“. Prie 800 tūkstančių litų kainavusio Bjork koncerto idėjos ekspertinio vertinimo muzikologas teigė neprisidėjęs.
Įstaiga VEKS skelbia, kad naujametį 2 mln. litų kainuosiantį Gerto Hofo šviesos spektaklį lydės kompozitoriaus Šarūno Nako kuriama muzika. Tačiau Š.Nakas teigė muzikos spektakliui nerašantis, o VEKS esą be jo sutikimo paskelbė, kad jis ją kursiąs.
„Gerto Hofo šviesų spektaklį organizuoja VšĮ „Effectus eventus“. (...) Kadangi projektą tiesiogiai finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešųjų pirkimų konkursas skelbtas nebuvo“, - apie 2 mln. litų vertės projektą elektroniniame laiške rašė Albertas Barauskas, VEKS atstovas spaudai.
Prieš korupciją kovojančios pasaulinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas sakė, kad argumentas „kadangi projektą tiesiogiai finansuoja Kultūros ministerija“ yra niekinis. Pasak jo, jeigu kalbama apie 2 milijonų litų vertės renginį ir apskritai - šimtais milijonų vertinamą programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“, viešumas yra auksinė taisyklė.
„Visiems turėtų būti prieinama galimybių studija ar sąnaudų ir naudos analizė, grindžianti vienus ar kitus sprendimus dėl finansavimo. Jeigu yra nepriklausoma ekspertų taryba, kuri vertina projektus ar idėjas, kiekvienam piliečiui turi būti prieinama informacija, kokiu pagrindu taryba yra sudaryta, kokia yra jos naudojama projektų vertinimo metodika. Jos priimamų sprendimų protokolai turi būti vieši. Tas pats turėtų galioti ir kalbant apie viešuosius pirkimus“, -sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius.
Kompozitoriaus Š.Nako atvejis - ne pirmasis, kai tiekėjai nesusikalba su VEKS. Birželio mėnesį renginių organizavimo įmonė „Concept events & media“ dalyvavo konkurse dėl sausio 1-osios VEKS programos Vilniuje. Konkurse ši įmonė dalyvavo vienintelė ir atitiko iškeltus reikalavimus. „Concept events & media“ Viešųjų renginių departamento projektų vadovo Renaldo Gražio teigimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tokia dalyvė turėtų būti paskelbta laimėtoja. Tačiau derybos įstrigo, sutartis nepasirašyta.
Beje, šis pirkimas irgi turėjo vykti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Kitaip tariant, kaip tuose pirkimuose deramasi - tai tiktai Viešųjų pirkimų tarnybos, VEKS ir potencialių tiekėjų reikalas. Visuomenei tokios informacijos gauti negalima, nepaisant to, kad vieno miesto Vilniaus užgaidai tapti Europos kultūros sostine leidžiami visų mokesčių mokėtojų pinigai.
Supaprastintos neskelbiamos derybos - tai vienas viešųjų pirkimų būdų, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme. Sigita Jurgelevičienė, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės Mokymo poskyrio vedėja, teigė, „supaprastintai“ galima pirkti, kai pirkimas neviršija tarptautinių pirkimų verčių. Tačiau kai kurios įstatyme numatytos paslaugos, tarp jų ir kultūrinės paslaugos, supaprastintai gali būti perkamos neatsižvelgiant į jų vertę.
„Apie patį konkretų pirkimą, tai, be abejo, jau nebus skelbiama. Supaprastinti pirkimai yra tokie, kad jie patys, vykdymo rezultatai ir sutarties sudarymas nėra skelbiami“, - sakė ji. Pasak specialistės, tik tarptautinių pirkimų atveju yra privalu paskelbti skelbimą apie sudarytą sutartį.
Pasak S.Jurgelevičienės, supaprastintiems pirkimams galioja išimtys. „Pagal įstatymą galima ir neskelbti apie pirkimą. Kitaip tariant, specifinis skelbimas, kuriuo informuojama, kad aš su tokiu ir tokiu tiekėju dėl tokių ir tokių priežasčių ketinu sudaryti sutartį, ne visais atvejais yra privalomas“, - sakė ji.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovės spaudai Janinos Antanaitienės teigimu, supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros padeda sumažinti biurokratizmą ir popierizmą.
„Dabar galiojantys įstatymai, nustatytos procedūros - viskas gerai, tačiau niekam ne paslaptis, kad visada egzistuoja žmogiškasis veiksnys. Jeigu perkančioje organizacijoje, komisijoje yra suinteresuotų kažkieno laimėjimu nesąžiningų asmenų, egzistuoja grėsmė, kad bus bandymų surasti „kelius“, kaip įstatymus apeiti, pavyzdžiui, gali būti sukuriamos sąlygos tik tam tikram kūrėjui laimėti“ - „Atgimimui“ sakė ji.
