Pasaulinės organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, jei norima sustabdyti globalios temperatūros kilimą dviem laipsniais, per ateinančius penkerius metus didžiausiose pasaulio valstybėse būtina apie 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Kai apie tai kalbama, pirmiausia aplinkosaugininkai turi omenyje Indiją ir Kiniją, kurios turi iš esmės pertvarkyti savo energetiką – naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Tai yra būtina, kad globalus klimato kaitos reiškinys nepadarytų dar daugiau žalos žmonėms ir aplinkai.
Kiekviena valstybė vykdo savo politiką šiais klausimais, tačiau bendri pasauliniu mastu pripažinti veiksmai – reikšmingas žingsnis į priekį. Vienas iš tokių susitarimų – Bendroji klimato kaitos konvencija, pasirašyta dar 1992 m. ir įsigaliojusi po dviejų metų nuo jos pasirašymo. Ja siekiama sutelkti pasaulio valstybes ir jų atstovų pajėgas klimato kaitos prevencijos srityje. Kiekviena valstybė turi savo įsipareigojimų, kurių įgyvendinimas įtraukia ne tik valstybės atstovus, bet ir piliečius.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys sako, kad Lietuva, jei kalbėtume apie atsinaujinančius energijos išteklius, ypač vėjo energetiką, turi labai daug galimybių. „Jei savo šalies galimybes lygintume su kitomis Baltijos valstybėmis – Estija ir Latvija – tai reiktų pasakyti, jog Lietuva vėjo energetikos srityje lyderiauja, tačiau mums į nugarą „kvėpuoja“ estai, kurie labai aktyviai imasi vėjo elektrinių plėtros“, – informuoja S. V. Pikšrys. Anot jo, Lietuvos žemyninėje dalyje būtų galima pastatyti dar 850 megavatų. Vėjo energetikos ekspertas patikina, kad Baltijos jūra, jei lygintume ją, pavyzdžiui, su Šiaurės jūra, yra labai patogi vėjo elektrinėms statyti – pamatų nereiktų taip giliai kasti, be to, ji mažiau druskinga, taigi metalinėms dalims būtų mažesnė korozija, o ir laivams, statantiems elektrines, lengviau dirbti – Baltijos jūroje mažiau štorminių vėjų.
Specialistas akcentuoja ir aplinkosauginius privalumus: vėjo elektrinės padeda spręsti šiltnamio efekto problemas, mat energijai gauti nedeginama kuro, be to, pagaminta energija yra gerokai pigesnė, nepaisant didelių investicijų ir pakankamai ilgo vėjo elektrinių atsipirkimo laiko. „Reiktų imti pavyzdį iš tokių pažangių šalių kaip Didžioji Britanija, Danija, Vokietija ar Ispanija – kai žemyninėje dalyje vietos vėjo elektrinėms statyti buvo užpildytos, plėtra persikėlė į jūrą. Taip turėtų vykti ir Lietuvoje, juk turime 100 km Baltijos jūros ruožą, taigi 20 km nuo kranto būtų galima aktyviai vystyti vėjo energetiką“, – vėjo elektrinių statybos perspektyvas apžvelgia S. V. Pikšrys.
Iškastinis kuras pasaulyje jau parodė visas blogąsias savo puses – nors formavosi šimtus tūkstančius metų, tačiau industriniu laikotarpiu – per mažiau nei šimtą metų – sudeginta kone viskas, kas buvo atrasta. Pažangios atsinaujinančių išteklių technologijos vis sparčiau taikomos visame pasaulyje, o Lietuva kol kas laukia politinių sprendimų, kurie, tikimasi, bus palankūs mūsų šaliai. Tai turėtų paaiškėti jau šių metų pabaigoje.
