„Esu trijų vaikų tėvas ir galiu pasakyti – tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Jei vaikai rūko, jokia mokykla, jokia institucija nepasirūpins.
Labai svarbu dalinimasis informacija apie neigiamus reiškinius. Jei tėvai ar mokykla nenori tiesioginio kontakto, tegul paskambina 112 ir dalijasi informacija. Reikia atsikratyti stereotipo, kad mes neskųsim, nesakysim. Jeigu yra problema, ją reikia viešinti“, – teigia Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.
Kita problema – menka atsakomybė elektronines cigaretes ir jų užpildus parduodantiems fiziniams asmenims.
„Jei fizinis asmuo parduoda elektroninę cigaretę su skysčiu, bus administracinis nusižengimas su 20 eurų, kitom aplinkybėm – išvis nieko. Tai labai konkreti spraga, kurią reikia ištaisyti“, – tvirtina M. Akelaitis.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė siūlo šią problemą spręsti plačiau, inicijuojant įstatymų pataisas.
Trūksta nuoseklumo
Siekiant užkardyti moksleivių rūkymą trūksta nuoseklumo, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje dėl nepilnamečių rūkymo keliamų problemų A. Želvienė teigė, kad šalyje yra 19 prevencijos programų vaikams ir paaugliams, bet reta savivaldybė sistemiškai koordinuoja jų įgyvendinimą.
„Ką daryti, kad nerūkytų? Būtų labai gerai, jei pasakyčiau, kad yra tokia programa, kurią įgyvendinus nebeliks šitų dalykų. Reikalinga nuosekli, koordinuota, ilgalaikė prevencija, visur – mokyklose, savivaldybėse, policijoje. Kad būtų, ne kas ką sugalvojo, tas tą daro“, – sakė NTAKD atstovė.
Pasak jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja 19 prevencijos programų, bet jos nėra nuosekliai išdėstytos per visą ugdymo procesą.
„Dabar yra 19 programų mokyklose, ir paima vienais metais vieną, kitais metais kitą, išskirtinai retos savivaldybės, kurios turėtų – pirmoj klasėj tas, antroj tas, mokinys pereina į progimnaziją ir tada tęsiama su kitomis programomis. Panašu, kad tai palikta mokykloms, o ne savivaldybės koordinuoja“, – kalbėjo A. Želvienė.
Pasak jos, Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys rodo, kad vaikai ir paaugliai vis dažniau renkasi elektronines cigaretes – jei 2014 metais 14 proc. 5–9 klasių mokinių nurodė per paskutines 30 dienų rūkę paprastas cigaretes ir 11,7 proc. – elektronines, o 2022 metais šie skaičiai yra atitinkamai 21 ir 12 procentų.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija trečiadienį diskutuoja apie nepilnamečių rūkymo keliamas problemas bei pavojus.
Pasak komisijos, posėdis yra rengiamas ieškant sprendimo būdų dėl „viešojoje erdvėje paplitusios ir nerimą keliančios informacijos apie nepilnamečių rūkymą, paplitusį elektroninių cigarečių rūkymą Lietuvos mokyklose ir su tuo susijusiomis pasekmėmis“.
