Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikina istorikų iniciatyvą parengti bendrą veikalą apie Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istoriją ir paragino ieškoti mūsų tautas jungiančių, o ne skiriančių dalykų.
„Pritariu šiai iniciatyvai, nes toks istorinis veikalas ženkliai prisidėtų prie bendros mūsų tautų istorinės ir geopolitinės tapatybės suvokimo. Šiandien labai svarbu rasti tai, kas mus vienija, o ne tai, kas mus skiria", – sakė I. Degutienė, priėmusi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos istorikus, dalyvaujančius Seime vykstančiame susitikime bendriems šių šalių istorikų darbams aptarti.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad tokio istorijos veikalo rengimas parodo, kad politinėse asamblėjose iškeltos idėjos gali virsti konkrečiais darbais ir projektais.
„Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalės parlamentinės asamblėjos veikla negali apsiriboti vien kasmetiniais susitikimais, bet turi duoti ir konkrečių rezultatų. Jūsų rengiama publikacija ir yra vienas iš tokių konkrečių darbų", – sakė I. Degutienė ir išreiškė viltį, kad istorikai savo darbą baigs anksčiau, nei dabar planuojama. Tikimasi, kad bendras istorijos leidinys turėtų būti parengtas per pusantrų metų.
Susitikime taip pat kalbėta ir apie artėjančią sukaktį – 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos 220 metų minėjimą. Lietuvos parlamento vadovė domėjosi, ar istorikai matytų prasmę surengti bendrą šios sukakties minėjimą Europos Parlamente ir galėtų prisidėti prie jo parengimo.
Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos istorikų atstovai pažymėjo, kad šios sukakties paminėjimas Europos Parlamente būtų ypač reikšmingas įvykis, ir pažadėjo visais jiems įmanomais būdais prisidėti prie tokio minėjimo organizavimo ir parengimo. Susitikime dalyvavę mokslininkai sakėsi galintys kalbėti ir Ukrainos istorikų vardu, kurie dėl asmeninių priežasčių nedalyvauja šiomis dienomis Vilniuje vykstančiame susitikime.
Seimo Pirmininkei taip pat buvo įteiktas ir planuojamo išleisti bendro istorijos leidinio projektas.
Bendro Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos istorikų parengto veikalo idėja buvo pasiūlyta trišalės asamblėjos sesijoje Liubline 2009–aisiais. Asamblėjos priimtame pareiškime buvo teigiama, kad bendro istorijos veikalo išleidimas galėtų pasitarnauti istoriniam Rytų Europos suvokimui. Tartis dėl bendro darbo, būsimos publikacijos pradėta 2010–aisiais minėtųjų šalių istorikų susitikime Varšuvoje.
Tęsiant pradėtą darbą ir išlaikant šalių lygybės principą buvo nuspręsta organizuoti istorikų susitikimą Vilniuje.
