• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vedybų sutartis: kas mano – ne tavo

Daugiausia vedybų sutarčių sudaro Vilniaus miesto gyventojai

 Pora, nusprendusi susisaistyti vedybiniais saitais, pasiryžta visą gyvenimą vienas kitą mylėti, palaikyti savo antrąją pusę tiek bėdoje, tiek džiaugsme ir viskuo dalytis, tad posakis „Kas mano – tas tavo“ tampa jaunavedžių gyvenimo moto.

 Pora, nusprendusi susisaistyti vedybiniais saitais, pasiryžta visą gyvenimą vienas kitą mylėti, palaikyti savo antrąją pusę tiek bėdoje, tiek džiaugsme ir viskuo dalytis, tad posakis „Kas mano – tas tavo“ tampa jaunavedžių gyvenimo moto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau didėjant skyrybų skaičiui bei augant žmonių teisiniam raštingumui į vedybas pradėta žiūrėti ir iš kitos pusės: kas mano, tai mano, o kas tavo, tai tavo. Tad šiuo metu vis daugiau porų nusprendžia sudaryti vedybų sutartis.

REKLAMA

Pernai Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre įregistruotos 1250 vedybų sutarčių. Tai didžiausias tokių sutarčių skaičius nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 m. Praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, šiame viešame registre buvo įregistruotos 7260 vedybų sutarčių. Statistika: pirmauja vilniečiai

REKLAMA
REKLAMA

Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 399 ikivedybinės sutartys ir 851 povedybinės sutartys. Dažniausiai vedybų sutartis sudaro 30–40 metų sulaukę asmenys. Vidutinis vedybų sutartis 2014 m. sudariusių moterų amžius – 36, vyrų – 39 metai. Vedybų sutartis sudarė 16 asmenų, sulaukusių 70 metų amžiaus: 4 moterys ir 12 vyrų. Vyriausiam 2014 m. vedybų sutartį sudariusiam vyrui buvo 85 metai, vyriausiai moteriai – 83 metai. Jauniausiam vyrui – 19, jauniausiai moteriai – 18 metų.

REKLAMA

2014 m. daugiausia povedybinių sutarčių buvo sudaryta 1–5 santuokos metais – 234 ir pirmaisiais santuokos metais – 169.

Daugiausia vedybų sutarčių sudarė Vilniaus miesto gyventojai (446), kauniečiai (203) ir Klaipėdos miesto gyventojai (117). Tačiau skaičiuojant vedybų sutarčių skaičių 10 tūkst. gyventojų, daugiausia jų sudaryta Marijampolės savivaldybėje (8,6), Vilniaus mieste (8,4) ir Palangoje (7,8).

REKLAMA

Notarė: sutartis garantuoja saugumą

Pasak Šiaulių miesto 3-iojo notarų biuro notarės Neringos Vitkienės, vedybų sutarčių sudarymui nėra abejingi ir šiauliečiai. Lyginant 2013 ir 2014 metus, 2014 metais Šiaulių miesto gyventojų pasirašiusių vedybų sutartis ženkliai padaugėjo.

„Šiauliuose žmonių, nusprendusių pasirašyti vedybų sutartį, amžiaus vidurkis – 35–40 metų. Mano nuomone, tokios sutartys yra netgi labai reikalingos ir aš net savo vaikams tai rekomendavau padaryti. Taip yra todėl, kad aš įsivaizduoju, jog šioje situacijoje žmogus yra laisvas – niekas nedraudžia gyvenime turėti turto bendros jungtinės nuosavybės, tačiau jei aš pasirašiau sutartį, aš gyvenu nebijodama, kad man sutuoktinis pridarys kokių nors nemalonumų, prisiims kokių kreditų ar paskolų, ar dar, neduok Dieve, išleis kur nors pinigus“, – apie saugumo jausmą, kurį garantuoja vedybų sutartis kalbėjo N. Vitkienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Notarės N. Vitkienės teigimu, bendroje jungtinėje nuosavybėje niekas nedraudžia turėti nei bendrų pinigų, nei bendro turto, tad gyvendami kartu sutuoktiniai gali nusipirkti butą, o kitą turtą turėti atskirai.

„Aš tiesiog skatinu vedybinių sutarčių pasirašymą, nes manau, kad žmogui tai suteikia laisvę ir saugumą. Pirmiausia galvoju apie moteris, kurios turi nepilnamečių vaikų, nes praktikoje šiuo metu yra tokių dalykų, kai šeimoje vyrai užsiima azartiniais žaidimais ar dar kitais dalykais ir paprasčiausiai paskui šeima turi daug problemų. O šita sutartis, man atrodo, duoda tam tikrą garantą“, – teigė N. Vitkienė.

REKLAMA

Pasirašei ikivedybinę sutartį – Santuokos sakramentas negalioja

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą, t. y., sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

REKLAMA

Tačiau iškyla klausimas, ar tai neprieštarauja Santuokos sakramento priėmimo metu prieš Dievą duodamai priesaikai: vienas kitam visada išsaugoti ištikimybę, laimėje, varge, sveikatoje ir ligoje – visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti?

Anot Šiaulių vyskupijos Šeimos centro direktorės Editos Gulbinienės, Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso 1102 straipsnio 1, 2 paragrafai yra apie tai, kad priimant Santuokos sakramentą Katalikų Bažnyčioje neturi būti jokių išankstinių sąlygų, kurios numatytų ateities veiksmus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu yra sudaroma ikivedybinė sutartis, Santuokos sakramentas priimtas po jos pasirašymo, negalioja. Katalikų Bažnyčia pripažįsta tik besąlyginį būsimųjų sutuoktinių vienas kitam dovanojimąsi Santuokos sakramento priesaikos davimo metu.

Kai yra sąlygos, numatančios, kaip turėtų sutuoktiniai elgtis skyrybų atveju, taip jau tarsi prognozuojama nesėkmė santuokoje ir sudaromos prielaidos porai skirtis. Katalikų Bažnyčia, sutuoktiniams priėmus Santuokos sakramentą, skyrybų nepripažįsta.

REKLAMA

Po vedybų sudaromos sutartys neturi minėtos prielaidos, netrukdo Santuokos sakramento besąlygiškumui, todėl sutuoktiniai gali sudaryti tokio pobūdžio sutartis“, – aiškino E. Gulbinienė.

Psichologas: variantas B

Profesionalaus psichologo, psichologijos mokslų daktaro Mariaus Daugelavičiaus teigimu, vienareikšmiškai pasakyti, ar vedybų sutarties sudarymas yra geras poros sprendimas ar ne, jokiu būdu neįmanoma, nes čia yra labai daug nežinomųjų ir kintamųjų, kurie priklauso nuo konkretaus žmogaus ir konkrečios situacijos.

REKLAMA

„Iš vienos pusės vedybų sutartis, be abejo, šiek tiek parodo nepasitikėjimą savimi, galvojimą apie atgalinį variantą – variantą B. Tiesiog žmogus, nusprendęs susituokti, jau galvoja apie tai, kad santuoka gali nepavykti, tad tokia motyvacija antrajai pusei parodo šiokį tokį svyravimą.

Tačiau iš kitos pusės galbūt vedybų sutartis gali nuimti ir tam tikrą nerimą. Tarkim, jei tuokiasi skirtingų turtinių lygmenų žmonės ir kažkam kyla abejonės, kad tuokiamasi dėl turto ar dėl pinigų, tai tokiu atveju ši sutartis puikiai išsprendžia susidariusią problemą. Tad kalbant apie vedybų sutartis pliusai ir minusai visada greta“, – pabrėžė M. Daugelavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Šiauliečiai ir už, ir prieš

Sparčiai populiarėjant vedybų sutarčių sudarymui, dienraščio „Šiaulių naujienų“ žurnalistai nusprendė paklausti šiauliečių nuomonės.

Paaiškėjo, kad vedybų sutartis teigiamai vertina ir jas pasirašytų jauni ir vidutinio amžiaus asmenys. O vyresnio amžiaus žmonių nuomone, pasirašydamas vedybų sutartį – parodai nepagarbą savo antrajai pusei. 24-erių metų Robertos teigimu, vedybų atveju ji tikrai sudarytų vedybų sutartį. „Gal toks sprendimas ir būtų nemalonus kitam žmogui, tačiau manau, kad ši sutartis – apsidraudimas, jog skyrybų atveju tu neliksi be nieko“, – teigė mergina.

Už vedybų sutarties sudarymą pasisakė ir 25-erius metus santuokoje gyvenanti 55-erių metų Angelė. Moteris tikino, kad jei dabar tuoktųsi antrąkart, tai ilgai negalvodama išsyk sudarytų vedybų sutartį. „Dabar tokie laikai, kai tu nesijauti saugus. Tuo metu, kai tekėjau aš, kalbų apie kažkokias vedybų sutartis tikrai nebuvo. Tačiau dabar viskas sparčiai keičiasi ir galbūt visai gerai, kad atsirado tokia galimybė, bet kokiu atveju užsitikrinti saugią ateitį“, – tvirtino moteris.

Angelės sutuoktinis Gražvydas taip pat pritarė žmonos nuomonei. Pasak jo, vedybų sutartis – teisingas sprendimas, kurio dėka santykiai po skyrybų vis vien gali išlikti draugiški.

REKLAMA

Tačiau 72-ejų Antanas ir jo žmona 73-ejų Danutė, vien užsiminus apie vedybų sutartį sušunka, kad tai nesąmonė ir tikras „išmislas“.

„Mes su vyru esame susituokę 51-erius metus. Viską, ką turime, užgyvenome kartu. Manau, kad namų židinį turi kurstyti ir kažką į jį įnešti abu sutuoktiniai. Nesuprantu, kaip išvis gali būti, kad kažkas yra tik jo, o kažkas – tik mano. Tai nesąmonė. Susituokėme, kartu auginome vaikus, kartu juos išleidome į mokslus, kartu sulaukėme anūkų ir tai darėme neskaičiuodami, kiek kuris davė“, – savo nuomonę išsakė Danutė.

Ieva LIUBŠYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų