Sakoma, jog meilės už pinigus nenusipirksi, bet štai santuoką nusipirkti visai nesunku. Fiktyvių santuokų daugėja – lietuvaičių ypač geidžia trečiųjų pasaulio šalių piliečiai.
Vos keletą žodžių anglų kalba išlemenanti jauna smulki lietuvaitė ir gerokai vyresnis tamsaus gymio Indijos pilietis į Anglijos miesto Piterboro santuokos registravimo biurą atskubėjo atskirai. Susitikę prie durų, sutrikę vienas kitam šyptelėjo ir nedrąsiai žengė vidun. Kadangi mergina nė nesugebėjo teisingai ištarti būsimojo savo vyro vardo, į santuokos sudarymą atsivedė vertėją...
Vietoj šampano ir povestuvinės kelionės dabar abu „jaunavedžiai“ dienas leidžia už grotų.
Paaiškėjo, jog Gintarė Šapelytė (21 m.) ir Pentas Karis (34 m.) susituokti sumanė toli gražu ne iš meilės ir noro gyvenimą praleisti drauge. Po santuokos lietuvaitė ketino praturtėti 4000 svarų sterlingų, o indas, kurio vizos galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tikėjosi legaliai įsikurti Anglijoje.
P. Karis savo svajonių šalyje Anglijoje pasiliks – tiesa, tik 8 mėnesiams, mat tokiam laikui jis teismo sprendimu buvo pasiųstas už grotų. Tokią pačią bausmę gavo ir lengvai praturtėti troškusi G. Šapelytė.
Geidžiamos nuotakos
„Lietuvaitės yra iš tiesų geidžiamos nuotakos Anglijoje. Jeigu tik nebijai rizikuoti ir labai nori praturtėti, „vyrą“ susirasti visai nesunku“, – sako kaunietė Margarita S. (29 m.), pati ketinusi susituokti su pakistaniečiu, bet paskutinę minutę persigalvojusi. O tiksliau, kaip pati prisipažįsta, išsigandusi.
Margarita į Londoną studijuoti išvyko prieš 3 metus. Kol mokėsi, ji sulaukė 4 pasiūlymų tekėti. Tiesa, nei vienas pasiūlymas nebuvo pateiktas ją įsimylėjusio gerbėjo. Tekėti jai siūlė du afrikiečiai, Šri Lankos pilietis ir pakistanietis, kurių ji nė nepažinojo. Už fiktyvią santuoką lietuvei buvo siūloma nuo 2000 iki 5000 svarų sterlingų.
„Kartą pasiūlymas tekėti už afrikiečio buvo pakabintas tiesiog universiteto skelbimų lentoje. Po kurio laiko jis dingo. Kiek girdėjau iš bendramokslių, tas afrikietis rado į skelbimą atsišaukusią „žmoną“ lenkę“, – pasakojo Margarita.
Ji pati ketino tuoktis su bendrakursiu, kuriam po keleto mėnesių turėjo baigtis leidimas būti Jungtinėje Karalystėje. „Kadangi Rėzą pažinojau, pamaniau, kad nieko blogo, jeigu sutikčiau fiktyviai susituokti. Ir jam pagelbėčiau, ir pati užsidirbčiau – jis siūlė man 4000 svarų. Bet pabūgau, nes supratau, kad už tokius dalykus gresia kalėjimas“, – lyg ir teisinosi Margarita. Kai lietuvaitė išsigando, jos buvęs „sužadėtinis“ netrukus susirado kitą lietuvę, kuri rizikos nepabijojo ir su pakistaniečiu sudarė fiktyvią santuoką.
„Dar kai abu besituokiantieji jauni, puikiai kalba angliškai, kurį laiką kartu studijavo ar šiaip buvo pažįstami, tokios „santuokos“ gali ir nesukelti įtarimų. Bet teko ne kartą regėti pranešimų per anglų televizijas, kad jauna lietuvaitė ar lenkė tuokiasi su gerokai vyresniu afrikiečiu ir vienas su kitu nė susišnekėti dorai negali“, – prisiminė kaunietė, neseniai sukūrusi šeimą su lietuviu ir auginanti sūnelį.
Iš tiesų, tokių atvejų, kuriuos mini Margarita, Jungtinėje Karalystėje – apstu. Pernai Anglijos pareigūnai išsiaiškino net 53 fiktyvias santuokas ir sulaikė 126 asmenis, o tarp jų 38 moterys buvo iš Rytų Europos. Fiktyvios santuokos kaip iš gaustybės rago pasipylė po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kuriuo buvo uždrausta Jungtinės Karalystės vyriausybei įvesti įstatymą, jog užsieniečiai, norintys susituokti šioje šalyje, turi gauti specialų leidimą. Strasbūro teismas nusprendė, jog toks įstatymas pažeidžia žmogaus teises, ir netrukus santuokos su nelegaliais imigrantais tapo tikru britų teisėsaugininkų galvos skausmu.
Nuteisė kunigą
Didžiosios Britanijos pasienio kontrolės tarnybos specialistė Steisi Doneli tikina, jog pareigūnai ypač griežtai tikrina įtarimus keliančias poras ir siekia išsiaiškinti visus apsimelavusius įsimylėjelius, o šiems gresia baudos ir kalėjimas. „Neseniai buvo išaiškintas atvejis, kai santuoką norėjo sudaryti 45 metų lietuvė ir keturiasdešimtmetis pakistanietis. Vyriškis norėjo pasilikti mūsų šalyje, o moteris – praturtėti. Tai įprastas tokių „vestuvių“ scenarijus“, – sakė S. Doneli.
Pernai ypač daug žiniasklaidos dėmesio susilaukė kunigo Alekso Brauno (61 m.) teismas. Kunigas buvo apkaltintas tuo, kad už atlygį sutikdavo sutuokti poras, kurios visai neketino „ilgai ir laimingai“ gyventi. Pareigūnai išsiaiškino, jog kunigas sudarė 360 apsimestinių santuokų – daugiausiai tarp nelegaliai apsigyvenusių afrikiečių (daugiausiai iš Nigerijos) ir lietuvių bei lenkių. Moteris už fiktyvią santuoką su afrikiečiu gaudavo 3000 svarų.
Teisme liudijo ir viena iš kunigo „sutuoktų“ lietuvių. Išsiskyrusi Elvyra Žiogevičienė (39 m.) prisipažino, jog žinojusi, kad už fiktyvią santuoką gali sulaukti nemalonumų, bet tikino tik norėjusi padėti savo būsimam „vyrui“ įsitvirtinti šalyje.
E. Žiogevičienei baltą nuotakos suknelę dieną prieš vestuves nupirko būsimasis „jaunikis“ Piteris Ojo. Tiesa, moteris turėjo pažadėti, kad iškart po ceremonijos suknelę grąžins. Prieš žengiant į bažnyčią, automobilyje P. Ojo įteikė E. Žiogevičienei 2000 svarų sterlingų. Po ceremonijos „sutuoktiniai“ patraukė skirtingais keliais, o už gautus pinigus lietuvė nusipirko automobilį. Paklausta, ar po vestuvių su „sutuoktiniu“ gyveno bent vieną dieną, E. Žiogienė prisipažino, kad su juo viena pasilikusi buvo tik per vestuves.
Už santuoką – 2000 eurų
Skelbimų, kuriais siūloma ištekėti už nelegalų ir taip užsidirbti, netrūksta. Štai vienas tokių skelbia: „Ieškome merginų, kurios norėtų susituokti su užsieniečiais fiktyviai. Už santuoką bus mokama parama. Kartu siūlome darbą kavinėse ir parduotuvėse Anglijoje“.
Ištekėti trokštančia mergina apsimetusi žurnalistė netrukus jau klausėsi telefonu atsiliepusio ir Edgaru prisistačiusio vaikino instrukcijų, kaipgi greičiau sudaryti fiktyvią santuoką ir užsidirbti. „Mūsų pasiūlymas labai geras. Išvykus į Angliją ir sudarius santuoką, jums bus surastas ir darbas. Po 3 metų tą pačią dieną sutvarkomos skyrybos. O šiaip, jeigu kas netinka ir nepatinka, galite ir po pusmečio grįžti į Lietuvą, bet 6 mėnesius turėsite gyventi su naujuoju vyru. Vienoje lovoje galėsite ir nemiegoti, bet gyventi reiks viename bute“, – dalykiškai dėstė Edgaras. Paklaustas, kas gi būtų tas būsimasis jaunikis, pašnekovas patikino, jog šiuo metu lietuvaičių žmonų laukia trys jauni vyrukai – vienas iš Bangladešo ir du iš Šri Lankos, tad galima rinktis.
„Sudarius sutartį dėl santuokos gausite 1000 eurų, o pagyvenusi 6 mėnesius su naujuoju vyru, gausite dar 1000 eurų. Reikalinga bent minimali anglų kalba, kad susišnekėtumėte su jaunavedžiu, ir amžius iki 30 metų, nes vyrukas jaunas, o jeigu jums gerokai daugiau – gali kilti įtarimų santuokos registrų biure“, – toliau pasakojo Edgaras.
Pašnekovas liepė elektroniniu paštu atsiųsti savo nuotrauką su gyvenimo aprašymu ir laukti tolesnių instrukcijų. Paklaustas, ar žino, jog už tokius sandorius ir į kalėjimą galima pakliūti, Edgaras suskubo patikinti nieko neleistino nedarantis. „Mano įmonė teikia konsultacijas trečiųjų šalių piliečiams dėl vizos ir apsigyvenimo Europos Sąjungoje. Aš esu kaip koks piršlys ar pažinčių klubo vadybininkas, padedantis susirasti žmoną. Turėkite omenyje, jog galbūt jūs pati po to pusmečio, pragyvento su naujuoju vyru, nė nebenorėsite skirtis. Yra jau keturios poros, kurios susituokė, o skirtis nė nebeketina, nes įsimylėjo ir nori likti drauge“, – tikino Edgaras. Girdi, besidominčiųjų fiktyvia santuoka su kitataučiu esą nemažai, tad reikėtų paskubėti ir nieko nelaukiant derinti išvykimo datą. Be to, anot „piršlio“, ne visos norinčios tinka – vienos negražios, kitos visai be išsilavinimo ar asocialios.
„Kadangi žmonų laukiantys vaikinai yra padorūs ir normalūs žmonės, jiems norisi geresnės žmonos, – pokalbį baigė Edgaras. Tiesas, lyg tarp kitko jis dar užsiminė, jog jeigu klientė paskui norėtų anksčiau laiko skirtis, tai pati turėtų padengti visas jo „firmos“ patirtas išlaidas...
Bėdos ir Lietuvoje
Nemažai fiktyvių santuokų yra sudaroma ir Lietuvoje. Čia atvykę kitataučiai, norėdami gauti leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje, taip pat žvalgosi sau žmonų. O lietuvaitės, pasirodo, ir pačios nieko prieš ištekėti už pinigus.
Štai viename pažinčių portale Laura prisistatanti vilnietė skelbiasi norinti fiktyviai ištekėti. „Už atlygį galiu sudaryti santuoką su kitataučiu. Gali būti gyvenantis pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Amžius nesvarbu, bet bažnyčioje tuoktis negaliu“, – rašoma Lauros skelbime. Tiesa, telefonu niekas taip ir neatsiliepė, bet iškalbinga statistika liudija, jog tokiai avantiūrai pasiryžusių lietuvaičių nemažai.
Per praėjusius metus vien Vilniuje dėl dešimties lietuvių ir užsienio valstybių piliečių santuokų surinkta pakankamai faktų, kurie įrodo, kad tos santuokos yra fiktyvios. Dvi iš jų teismo sprendimu panaikintos. Šiemet patikrinta jau 18 tokių „šeimų“. Įtarimai, jog santuokos yra fiktyvios, pasitvirtino trimis atvejais.
Teisėsaugininkai pripažįsta, jog nustatyti, kad santuoka fiktyvi – ne taip paprasta. Sutuoktiniams atskirai duodamos pildyti specialios anketos, kuriose pateikiami klausimai apie bendrai vedamą ūkį, sutuoktinio pomėgius, interesus, šeimos buitį. Negana to, migracijos pareigūnams tenka pasekti tokias šeimas, tikrinti, ar naujieji sutuoktiniai kartu gyvena, ar po santuokos sudarymo išvis bendrauja. Nustačius, jog santuoka fiktyvi, užsienietis netenka leidimo gyventi Lietuvoje ir būna išsiunčiamas į savo gimtąją šalį, o štai „nuotakai“ jokie nemalonumai negresia.
Gintaras Bagužis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas:
Vilniaus migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai, pastebėję daugėjant lietuvaičių ir užsienio šalių piliečių santuokų, ėmė tikrinti, ar tos santuokos nėra sudarytos siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Įtarimų ėmė kelti skirtingas gyvenamąsias vietas nurodantys, mažai vienas apie kitą žinantys, abiem suprantama kalba nebendraujantys ar kitų šeimos žmonėms būdingų pareigų nevykdantys sutuoktiniai.
Gaila, bet atsakomybė už fiktyvių santuokų sudarymą Baudžiamajame kodekse nenumatyta ir už tokią apgavystę asmenys lieka nenubausti. Ketinome inicijuoti šio kodekso pataisas, bet dabar atkreipėme dėmesį, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, jog už melagingos informacijos pateikimą siekiant gauti dokumentą gresia nemenkos baudos. Jeigu ši norma būtų „gyvybinga“, nebereikėtų Baudžiamojo kodekso pataisų.
Tiesa, dar viena didelė problema, su kuria susiduriame – sudarę fiktyvias santuokas asmenys neretai kartu išvyksta į kitą Europos Sąjungos šalį. Tada nebegalime jų stebėti ir panaikinti užsieniečiui leidimo gyventi Europos Sąjungoje.
Marijus Velička, advokatas:
Fiktyvios santuokos tampa savotišku verslu, naudingu abiem pusėms – užsieniečiai įgyja teisę laisvai gyventi Europos Sąjungoje, o Lietuvos piliečiai iš to pasipelno.
Pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį. Santuoką pripažinti negaliojančia gali tik teismas ir ji negaliojanti pripažįstama nuo jos sudarymo momento.
Šiuo atveju, kalbant apie fiktyvios santuokos sudarymą, Lietuvoje teisės aktų, reglamentuojančių fiktyvios santuokos sudariusių asmenų baudžiamąją atsakomybę, nėra. Žvelgiant iš kitų šalių perspektyvos, pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalyse baudžiamoji atsakomybė už fiktyvių santuokų sudarymą taip pat nenumatyta, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo departamentas, ragina valstybes nares savo vidinėje teisės sistemoje įdiegti atsakomybę už fiktyvių santuokų sudarymą, nes jų skaičius nuolat auga.
Tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, kur fiktyvios santuokos yra ypatingai opi problema, griebiamasi ir itin drastiškų priemonių. Ten už fiktyvios santuokos sudarymą numatytos baudos arba net laisvės atėmimas iki 2 metų. Prieš porą mėnesių už fiktyvios santuokos sudarymą teismas nepasigailėjo ir net 16 mėnesių nelaisvės nuteisė besilaukiančią Čekijos pilietę.
Po fiktyvių vestuvių lietuvė G. Šapelytė su naujuoju „vyru“ atsidūrė už grotų (Interneto nuotr.)
G. POTELIŪNAITĖ
