Pastaraisias metais Didžiojoje Britanijoje net 68 procentais pagausėjo fiktyvių santuokų tarp trečiųjų šalių piliečių ir moterų iš Rytų Europos. Britų migracijos tarnybos darbuotojai nebežino, ko griebtis, kad užkirstų kelią tamsaus gymio „jaunikių“ ir šviesiaplaukių lietuvaičių ar lenkaičių abipusiai naudingoms sąjungoms.
Daugelis yra matę romantinę dramą „Žalioji korta“, kurioje Žeraro Depardjė vaidinamas personažas veda amerikietę, kad galėtų apsigyventi savo svajonių šalyje, o vėliau iš tiesų aistringai pamilsta. Kaip sako Radviliškio rajono gyventoja Jolita (29 m.), tikrovėje fiktyvi santuoka romantikos turi mažai. O tiksliau – jos visiškai nėra: surizikavusi Jolita šiuo nelegaliu būdu ne tik neužsidirbo, bet ir neteko visų savo santaupų, patyrė grasinimus ir psichologinį smurtą. Moteris prisipažino, kad planas, turėjęs jos piniginę papildyti 4000 eurų, buvo didžiausia gyvenimo klaida, o padarinius ji jaučianti iki šiol. Savo istorija Jolita sutiko pasidalyti tik dėl to, kad kitos lengvatikės, prieš įsiveldamos į panašias aferas, gerai pamąstytų, ar verta. „Nebuvo kam mane paprotinti ir sulaikyti. Todėl tikiuosi, kad mano patirtis bus pamoka kitoms avantiūristėms“, – sakė Jolita.
Susigundė skelbimu
Viename Radviliškio rajono miestelyje Jolita dirbo pardavėja vienoje iš dviejų parduotuvių. Šio darbo netekusi, suprato, kad kito susirasti vietoje tikrai nepavyks – reikalingų pajamų šaltinio teks ieškoti kitur. Iš pradžių Jolitai mielai skolino buvusios bendradarbės ir draugės, bet skoloms kaupiantis, vis dažniau sugalvodavo dingstį pinigų neskolinti. „Dėl savęs galvos per daug nesukau – būčiau kaip nors išgyvenusi. Labiausiai buvau susirūpinusi dėl savo keturmečio sūnaus – jam reikalingos striukės nebegalėjau įpirkti net padėvėtų rūbų parduotuvėse. Tuomet supratau, kad būtina ko nors griebtis“, – daug nervų ir ašarų kainavusios istorijos pradžią prisiminė vieniša motina.
Internete ieškodama darbo skelbimų, Jolitos dėmesį atkreipė žinutė viename darbo skelbimų tinklalapyje: „Siūlau greitai ir lengvai praturtėti. 4000 eurų už fiktyvią santuoką Anglijoje. Garantuotas darbas ir gyvenamoji vieta“.
Jolita sako iškart pasiryžusi skambinti ir vykti į Didžiąją Britaniją. Tie 4000 eurų būtų buvę beprotiškai dideli pinigai – už tiek moteris būtų galėjusi grąžinti visas skolas ir dar kurį laiką ramiai pagyventi.
Pagyveno su indu
Kelionės išlaidas sutiko padengti pats fiktyvių vedybų organizatorius – Londone jau kurį laiką gyvenantis lietuvis Tomas. Jis ir pasitiko Jolitą, palikusią sūnelį prižiūrėti savo tetai ir atvykusią į Didžiąją Britaniją. Dar tą pačią dieną Jolitą supažindino su „būsimuoju vyru“ – Anuju Kumaru (36 m.). „Iš pradžių ir Tomas, ir tas indas elgėsi labai kultūringai ir paslaugiai. Kitą dieną visi trys vykome į parduotuvę pirkti puošnesnių drabužių, kuriais turėjau vilkėti per sutuoktuvių ceremoniją. Iš Anujo netgi gavau gėlių puokštę“, – prisiminė Jolita.
Moteris į Angliją atvyko 2009 metų spalį, o fiktyvi santuoka turėjo įvykti 2010-ųjų vasario mėnesį. Iki tol Tomo sprendimu Jolita buvo apgyvendinta A. Kumaro nuomojamame bute su dar trimis indų tautybės vyrais.
Pirmosios savaitės, anot Jolitos, prabėgo gana greitai. Bet kai moteris užsiminė, kad prieš atvykstant buvo žadėta darbo vieta, situacija ėmė keistis. „Supratau, kad po vedybų jokio darbo nedirbsiu mažiausiai pusę metų – tiek privaloma pragyventi su naujuoju vyru. O gal net tuos trejus metus, po kurių jau bus galima oficialiai išsiskirti, o indas nepraras galimybės gyventi Anglijoje, turėsiu sėdėti namuose. Be to, Anujis vis dažniau ėmė prie manęs kabinėtis ir reikalauti, kad prieš susituokdami, nors ir fiktyviai, pabandytumėme „vedybinį guolį“. Po truputį ėmė aiškėti, į ką įklimpau“, – prisiminė Jolita.
Kai moteris pasiskundė Tomui, kad indas prie jos priekabiaujantis, šis liepė kentėti, kitaip ne tik negausianti jokių pinigų ir atsidursianti gatvėje, bet ir turėsianti jam atlyginti visus dėl jos kaltės patirtus nuostolius. „Dar labiau supanikavau, kai parduotuvėje sutikta rusaitė perspėjo, kad fiktyvios santuokos būna labai rizikingos, ir papasakojo, kad jos pažįstama lenkė už tai buvo įkalinta beveik metus“, – pasakojo Jolita.
Permiegojo, kad atstotų
Apie tai, kas jos laukia, Jolita prisipažįsta supratusi per vėlai – grįžti į Lietuvą ji neturėjusi pinigų, o mintis, kad gali atsidurti kalėjime arba ištisiems mėnesiams tapti indo sugulove ir nematyti savo sūnaus, neleisdavo naktimis sumerkti akių. Kai vieną iš tokių naktų į jos kambario duris vėl pasibeldė A. Kumaras ir pareikalavo sugulti, kitaip išmesiąs būsimąją „nuotaką“ į gatvę, Jolita sutiko. „Buvo labai šlykštu, nes jis pasirodė labai grubus ir dvokė. Nejudėdama gulėjau po juo ir nusprendžiau daryti viską, kad tik iš ten pasprukčiau“, – prisipažino Jolita.
Likus mėnesiui iki vedybų, Jolita sužinojo, kad Londone gyvenantys ir fabrike dirbantys lietuviai nuosavu automobiliu vyksta atostogų namo į Lietuvą. „Kai Anujo nebuvo namie, paliktiems mane prižiūrėti indams pasakiau, kad man reikia iki pašto – nusiųsti laišką sūnui ir tetai. Tada, palikusi visus daiktus, pasigriebiau tik pasą ir nuskubėjau pas tautiečius prašyti pagalbos“, – prisiminė Jolita. Moteris verkdama maldavo parvežti ją namo ir žadėjo atiduoti visas namuose turimas santaupas – apie 400 litų.
Lietuvą laimingai pasiekusi Jolita pati paskambino „piršliui“ Tomui ir pagrasino papasakoti policijai, kad buvo verčiama sudaryti fiktyvią santuoką ir buvusi išprievartauta – jeigu jis sugalvosiantis jos ieškoti ir reikalauti pinigų. Vis dėlto Jolitai teko iš tetos pasiskolinti dar 1000 litų ir tuos pinigus atiduoti Tomui. „Norėjau kuo greičiau pamiršti šią istoriją ir ramiai gyventi. Dabar susiradau darbą vienoje Radviliškio firmoje ir po truputį grąžinu visas skolas. O internete visai neseniai mačiau to paties Tomo skelbimą, kuriame jis ieško fiktyvių nuotakų“, – sakė Jolita.
Sveikinimo atvirukai – sau
Jolitos istorija – dar ne blogiausias pavyzdys, kas gali nutikti lengvai praturtėti panorusioms jaunoms mūsų šalies moterims. Štai Lietuvos pilietė Svetlana Kozlovskaja (27 m.) už tai, kad sudarė fiktyvią santuoką su Indijos piliečiu Harinderiu Singhu (29 m.) gavo 5000 svarų sterlingų, o šiuo metu dienas leidžia už grotų – prieš 3 mėnesius Anglijoje ji buvo nuteista metams laisvės atėmimo. Tokią pačią bausmę teismas skyrė ir „jaunikiui“.
S. Kozlovskaja su H. Singhu susipažino dirbdami vienoje užeigoje. Kai abu susidraugavo, indas pasiūlė S. Kozlovskajai sudaryti fiktyvią santuoką, mat jam netrukus grėsė deportacija. H. Singhas pažadėjo merginai sumokėti 5000 svarų sterlingų (apie 20 000 litų) ir ši per daug nesispyriojo.
Imigracijos priežiūros pareigūnai, sulaukę žinių apie tai, kad H. Singhas vedė moterį, su kuria net normaliai nesusišneka, nutarė išsiaiškinti situaciją ir nuvyko į poros nurodytą bendrą gyvenamąją vietą. Pareigūnai gerokai nustebo aptikę, kad „jaunamartė“ guli lovoje su kitu vyru, o „jaunikis“ miega ant sofos kitame kambaryje...
Suimama S. Kozlovskaja prisipažino, kad sudarė fiktyvią santuoką, o vyras, rastas jos lovoje, esąs ilgametis jos vaikinas. Namuose buvo rasta ir neužrašytų vestuvinių atvirukų – kaip vėliau paaiškėjo, jas patys sau nusipirko „jaunavedžiai“, kad santuoka nesukeltų įtarimo patikrinti atvykusiems pareigūnams. Beje, sužinojęs, kad jam gresia įkalinimas, indas pabėgo tiesiog iš teismo salės, vis dėlto po dviejų dienų pats išsidavė. Už tokį elgesį teismas H. Singhui skyrė papildomą mėnesį nelaisvės.
Tik faktai:
Iš 2010 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruotų santuokų net 934 buvo fiktyvios.
Didžiojoje Britanijoje paklausiausios fiktyvios nuotakos būna iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Čekijos.
Moterims už fiktyvios santuokos sudarymą siūloma nuo 2000 eurų iki 8000 svarų sterlingų. Dažniausiai nuotakų iš Rytų Europos, kad galėtų legaliai įsikurti Didžiojoje Britanijoje, ieško indai, pakistaniečiai, iraniečiai ir Afrikos valstybių piliečiai.
Internete darbo skelbimų tinklalapiuose fiktyvias santuokas Anglijoje sudaryti siūlantys „piršliai“ žada 4000 eurų. Norinčios sudaryti fiktyvią santuoką lietuvaitės (beje, kartais ir lietuvaičiai) prašo nuo 2000 iki 10 000 eurų.
Prieš keletą mėnesių Jungtinės Karalystės imigracijos pareigūnai išaiškino ir užkirto kelią dar dvejoms fiktyvioms vedyboms, kuriose jaunosiomis turėjo būti lietuvės: Oksana Aleksandravičiūtė (27 m.) ketino tekėti už indo Manpreto Singho (27 m.), o Sandra Beleckaitė (21 m.) – už jo brolio Džasbiro Singho (21 m.).
Spalio pabaigoje 10 mėnesių kalėti nuteista lietuvaitė Kristina Šalaševičiūtė (28 m.), kuri fiktyviai ištekėjo už Ukrainos piliečio Vitalijaus Žytnyko (24 m.) ir už tai gavo 3000 svarų sterlingų. „Jaunuosius“ suvedė už lietuvio ištekėjusi V. Žytnyko sesuo Marina Kavaliauskė (29 m.). Ji nubausta lygtine pusės metų bausme.
Giedrė POTELIŪNAITĖ