Vizito metu prisimindamas istoriją, susitikdamas su žmonėmis popiežius gali paraginti Lietuvą, Latviją ir Estiją išmokti okupacijos metų pamokas, teigia dienraščio „La Stampa“ žurnalistas, knygų autorius Andrea Tornielli.
Viena iš tokių pamokų – atsiverti imigrantams, kaip nuo nacių ir sovietų teroro bėgantiems Baltijos šalių gyventojams atsivėrė Vakarų pasaulis.
„Bus įdomu stebėti, kaip popiežius įvertins šių šalių vystymąsi, bet taip pat ir riziką, susijusią su jų identitetu, kad jos nėra atviros visiems žmonėms, pavyzdžiui, imigrantams“, – BNS sakė A. Tornielli.
„Turint omenyje, kad kai kurios šalys Europoje yra nusistačiusios prieš imigrantus, manau, kad paraginimas prisiminti praeitį ir galvoti, kad taika ir valstybės kūrimas turi vykti būnant atviram ir prisimenant krikščioniškas vertybes būtų įdomus“, – pridūrė jis.
Lietuva, Latvija ir Estija prieš keletą metų sutiko pasidalinti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų našta su pietų Europos šalimis, tačiau priešinosi nuolatinei migrantų dalijimosi kvotų sistemai.
Tuo metu regiono šalys, tokios kaip Vengrija ar Lenkija, apskritai atsisakė priimti pabėgėlius.
Amerikiečių laikraščio „National Catholic Reporter“ žurnalistas Joshua McElwee BNS teigė besitikintis, kad popiežius Baltijos šalyse apibrėš „krikščioniškos Europos viziją“.
Šių metų pradžioje popiežius priešiškumą pabėgėliams bei migrantams pavadino nuodėme.
Nors pastaraisiais metais migrantų srautai smarkiai sumažėjo, įtampą Europos viduje kelia labai skirtingi požiūriai, ką daryti su vis dar atvykstančiaisiais.
Išnaudojimo skandalas
Šventasis Tėvas Baltijos šalyse lankysis po 25-ių metų pertraukos, tačiau šis vizitas vyks „visiškai kitomis aplinkybėmis“, Bažnyčiai stengiantis suvaldyti virtinę su kunigų išnaudojimu susijusių skandalų, rašo Prancūzijos naujienų agentūra AFP.
Pasaulis laukia ryžtingesnės Bažnyčios reakcijos į dvasininkų seksualinį smurtą, o į žurnalistų klausimus retai atsakinėjantis popiežius dar neišsigynė visų kaltinimų ignoravus šią problemą.
Rugpjūtį Jungtinės Valstijos paskelbė ataskaitą, kur maždaug 300 kunigų apkaltinti per septynis dešimtmečius Pensilvanijos valstijoje išnaudoję daugiau kaip tūkstantį vaikų.
Netrukus po to Šventajam Tėvui viešint Airijoje, buvęs Vatikano pasiuntinys JAV apkaltino popiežių, kad šis asmeniškai ignoravo vienam amerikiečių kardinolui metamus kaltinimus lytiniu išnaudojimu.
Vėliau buvo paskelbtos ataskaitos apie nederamą kunigų elgesį Vokietijoje ir Nyderlanduose.
J. McElwee sako, kad amerikiečiai yra „pikti ir nusivylę“ dėl pastarųjų įvykių Katalikų Bažnyčioje ir laukia atsakymų.
Pasak žurnalisto, jiems taip pat svarbu sužinoti, ko popiežius tikisi iš kitąmet šia tema šaukiamo pasaulio vyskupų suvažiavimo.
„Daug žmonių nori žinoti, kokių veiksmų bus imtasi, ką popiežius darys, kad vaikai būtų apsaugoti, o netinkamai savo pareigas vykdę dvasininkai būtų teisiami ir patraukti atsakomybėn“, – teigė J. McElwee.
Šią savaitę paskelbtos „Gallup“ apklausos duomenimis, po pastarųjų skandalų pasitikėjimas popiežiumi Amerikoje krito 13 procentinių punktų – jį dabar teigiamai vertina 53 proc. šalies gyventojų.
Nors vizito metu popiežius tikriausiai tiesiogiai nekalbės apie nederamą kunigų elgesį, žurnalistai žada spausti jį atsakyti į klausimus skrydžio metu atgal į Romą vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Tylus dėmesys istorijai
Svarbiausia popiežiaus vizito ašis turėtų būti Baltijos šalių istorija, jam planuojant apsilankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusiame žydų gete Vilniuje, taip pat nuvykti prie Laisvės paminklo Rygoje.
Baltijos šalyse tvyro nerimas dėl galimos Rusijos agresijos regione, ypač po Krymo okupacijos ir Maskvos įsitraukimo į karą Rytų Ukrainoje.
Prieš 25 metus Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II džiaugusis iškovota Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybe nuo sovietų, popiežius Pranciškus turėtų užsiminti, kaip šią laisvę apginti.
„Būtų įdomu, jeigu jis paragintų jaunimą prisiminti praeitį ir iš jos mokytis, nes demokratija, laisvė nėra savaime suprantami dalykai“, – kalbėjo A. Tornielli.
Popiežiaus apsilankymai su sovietų ir nacių represijomis susijusiose vietose turėtų būti ypač jautrūs, kur itin daug pasakytų ir Šventojo Tėvo tyla.
„2016 metų liepą, penktadienį, kai jis buvo Lenkijoje ir ten susitiko su jaunimu, rytą jis paskyrė apsilankymui Aušvico koncentracijos stovykloje“, – prisimena „La Stampa“ žurnalistas.
„Tris ar keturias valandas jis neištarė nei žodžio. Tačiau tai buvo tyla, pasakiusi daugiau, nei bet kokie žodžiai“, – pridūrė jis.
Pradinėje popiežiaus vizito programoje apsilankymo buvusiame Vilniaus žydų gete nebuvo, tačiau peržiūrėdamas vizito planą jis pats paprašė numatyti tam laiko, nes žinojo apie rugsėjo 23 dieną minimas 75-osios geto likvidavimo metines, yra sakęs Vatikano atstovas Lietuvoje Pedro Lopez-Quintana.
Domins ekumeniniai susitikimai
Vatikano žurnalistus taip pat domins popiežiaus santykis su kiekvienos Baltijos šalies visuomene, kur katalikų skaičius yra itin skirtingas.
Šventojo Sosto duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 80 proc. katalikų, Latvijoje jų yra kiek daugiau nei penktadalis, o Estijoje – mažiau nei vienas procentas.
Surengdamas ekumeninius susitikimus su Estijos ir Latvijos žmonėmis popiežius taip dar kartą pabrėš savo įsipareigojimą skatinti įvairių krikščioniškų denominacijų vienybę.
„National Catholic Reporter“ žurnalistas sako, kad bene įdomiausia bus stebėti stačiatikių reakciją į popiežių Latvijoje.
Praėjus beveik tūkstančiui metų po didžiojo krikščionybės skilimo, katalikų ir ortodoksų dvasiniai lyderiai – popiežius Pranciškus ir patriarchas Kirilas – pirmą kartą istorijoje susitiko užpernai.
„Būtų įdomu pamatyti, ar šiuose santykiuose atsirado kitokios dinamikos ir ar jie tapo draugiškesni“, – sakė J. McElwee.
