Irena Zubrickienė
Šių metų gaisrų statistika šiurpina, nes jų užregistruota per 300 daugiau negu per tokį pat laikotarpį pernai – iš viso per 1660. Tiesa, pagal gaisrų pražudytų žmonių skaičių padėtis labai panaši: iki vasario 26-osios Lietuvoje žuvo 36 žmonės, o pernai – 37. Bet šių metų gaisrai – ypač vasarį – žiauresni tuo, kad dažnai glemžėsi iškart po kelias gyvybes.
Užklupo miegančius
Pernai per visus metus šalyje kilo 19 gaisrų, kuriuose žuvo po 2, 3 ar 4 gyventojus. Šiemet nuo metų pradžios tokių gaisrų buvo jau 5.
Iškart 3 gyvybes neseniai nusinešė Miškinių kaime (Lazdijų r.) kilęs gaisras. Nors oficialiai skelbiama, kad gaisro priežastis dar tiriama, tačiau ugniagesiai linkę manyti, kad tragediją žmonės prisišaukė arba neatsargiai rūkydami, arba neprižiūrėdami krosnies. Kaltas ir alkoholis: jeigu išvakarėse name nebūtų girtauta, gal ir liepsnų būtų išvengta, arba būtų nors vienas sugebėjęs išsigelbėti.
Anot Kučiūnų seniūnijos darbuotojų, Marinos Kalininos (43 m.) name nelaimės buvo galima tikėtis, nes atokiau nuo pagrindinių kaimo sodybų esančiame vienkiemyje netrūkdavo išgertuvių ir įvairaus plauko svečių. Landyne paverstame name buvo neįmanoma gyventi vaikams, tad abu M. Kalininos ir sugyventinio Sergejaus Bondarevo (53 m.) vaikai jau prieš kurį laiką buvo įkurdinti globos namuose. Dabar tuo galima tik džiaugtis – bent jie liko gyvi.
Paskutinę savo gyvenimo dieną sugyventiniai praleido girtaudami su dviem užsukusiais savo kaimynais – Juozu Goberiu (48 m.) ir Viliumi Grėbliūnu (48 m.). Pastarasis dabar gali laikyti save laimės kūdikiu, nes neliko nakvoti pas M. Kalininą ir taip išvengė žūties. V. Grėbliūnas po tragedijos pareigūnams pasakojo, kad jau apie 19 valandą kompanija buvo tokia girta, jog visi pradėjo snūduriuoti. Šeimininkas Sergejus nuėjo miegoti į kitą kambarį, o virtuvėje likusius Mariną ir svečią Juozą miegas įveikė sėdinčius ant sofos prie vaišių stalo. Todėl Vilius ir išėjo. Užtat žmogus vėliau turėjo galimybę iš šalies stebėti, kaip galėjo būti laidojamas su kitais trimis savo sugėrovais.
Pranešimą apie gaisrą mediniame name ugniagesiai gavo ankstų rytą – po pusės šešių. Kai atvyko į Miškinius, namas skendėjo liepsnose, o vidus buvo tirštai uždūmintas. Netrukus, bandant patekti į namą, patalpose dar sprogo dujų balionas. Dėl to iškart sugriuvo namo perdanga ir dūmtraukis.
Šiurpios gaisro pasekmės paaiškėjo tik beveik po 4 valandų, kai gaisravietėje buvo surastas trečias kūnas – žuvusi sodybos šeimininkė. Abiejų vyrų palaikai buvo aptikti pusvalandžiu anksčiau. Visi kūnai buvo stipriai apdegę. Vieną iš žuvusiųjų gelbėtojai iš po griuvusios perdangos traukė atskiromis kūno dalimis, nes kūną sudarkė griuvęs kaminas. Iš namo teliko nuodėgulys.
Pirmiau apsinuodijo
Šis gaisras tik pailiustravo išvadą, kad daugiausia žmonių liepsnos pražudo dėl neatsargaus rūkymo ir netvarkingų krosnių ar neatsargaus elgesio su dujų, žibaliniais ar benzininiais įrenginiais. Pastaroji priežastis, kaip spėjama, neseniai sukėlė gaisrą ir Balbieriškyje (Prienų r.). Žuvo iškart 2 žmonės.
Ši nelaimė namo gyventojus – Petrą Mizarą (84 m.) ir jo sūnaus sugyventinę Danutę Markeliūnienę (58 m.) – užklupo rytą. Jie jau nemiegojo, tačiau žūties vis tiek nesugebėjo išvengti. Dabar galima tik spėlioti, kuo galėjo baigtis, jeigu tuo metu namie būtų buvęs trečiasis namo gyventojas (jis buvo išėjęs į darbą Balbieriškio seniūnijoje): galbūt būtų tapęs trečiąja gaisro auka, o galbūt – išsigelbėjimu visiems.
Kai į Vingio gatvę atvyko iškviesti ugniagesiai, pro dviejų aukštų namo praviras duris veržėsi liepsna, o pro langus – dūmai. Gesinant gaisrą, vonios kambaryje buvo rastas moters apdegęs kūnas, o namo rūsyje – taip pat apdegęs P. Mizaro kūnas. Pensininkas dar buvo ir susižalojęs – nukritęs nuo rūsio laiptų.
Manoma, kad tragediją prišaukė dujų nuotėkis name. Abu namie tuo metu buvę žmonės pirmiau stipriai apsinuodijo dujomis, tad greičiausiai dėl to nesugebėjo išsigelbėti. O tada jau liepsnos plito netrukdomos.
Seniūnijos darbuotojai teigė, kad gaisro stipriai suniokoto namo gyventojai buvo palankiai vertinami, gyveno tvarkingai. Moteris pastaruoju metu turėjo rimtų sveikatos problemų, buvo neseniai grįžusi į ligoninės, dar nesijautė stipri. Galbūt tai irgi sutrukdė D. Markeliūnienei rasti jėgų išsigelbėti.
Po šios nelaimės Balbieriškyje vis pakalbama, kad miestelį kažkodėl užklupo didelės nelaimės. Pernai galingas gaisras iki pamatų nuniokojo seną Balbieriškio bažnyčią, iš gyvenimo savo noru pasitraukė seniūnas, o dabar – dvigubas gedulas po tragiško gaisro gyvenamajame name.
Žūsta šeimos nariai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistų nuolat atliekama gaisrų analizė leidžia teigti, kad šiais metais padaugėjo gaisrų gyvenamuosiuose namuose. Galbūt tai lemia besitęsiantis šildymo sezonas – gal atšilus orams tokių nelaimių pamažės. Vien pastarosiomis dienomis gaisrai, nusinešę po žmogaus gyvybę, buvo malšinami Vilniuje, Kaune, Vilniaus ir Švenčionių bei Trakų rajonuose. Beveik visų šių gaisrų galėjo nebūti, jeigu gyventojai būtų buvę tvarkingesni, atsargesni.
Vasario gaisrų statistiką papildo ir tragiškas gaisras Šalčininkų rajone, Dvyniškių kaime, kai naktį sudegė medinio namo šeimininkė (75 m.) ir du jos sūnus (42 m. ir 46 m.), ir nelaimė Joniškio rajone, Gedvainių kaime, dienos metu pražudžiusi motiną (78 m.) ir jos sūnų (45 m.), ir gaisras Vilniuje, baigęsis namo šeimininkės (56 m.) ir jos svečio žūtimis. Po šių nelaimių vėl linksniuotos netvarkingos krosnys (pavyzdžiui, Gedvainių kaimo gyventojų name krosnies durelės būdavo ramstomos pagaliu, nes jos dažnai nukrisdavo) ir neatsargus elgesys rūkant.
Ne tik liepsnas gesina
Kaip teigė Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininkas Rimaldas Paulauskas, žmonės dažnai mieliau perskaito ar pasiklauso apie pačią nelaimę, o ne pasirūpina, kaip jos išvengti, todėl ir šiurpina nesibaigiančios tragedijos mūsų kasdienybę. Užtat visos šalies ugniagesiai aktyviai darbuojasi susitikinėdami su gyventojais, lankydami juos namie, šviesdami žiniasklaidos priemonių dėka. Gyventojai nuolat raginami ne tik atsargiai elgtis su nuorūkomis, bet ir primenama apie tykantį pavojų, jeigu naudojamasi netvarkingais elektros prietaisais, nesirūpinama krosnių gedimais ir nusidėvėjimu.
Kad būtų didesnė nauda, Lietuvos ugniagesiai aktyviai nuolat organizuoja akcijas „Saugus būstas“,„Kūrenkime saugiai“, kitas. Per jas gaisrininkai lankosi pas gyventojus, ypač – kaimo vietovėse, apžiūrinėja krosnis, dūmtraukius, aiškina apie gaisrų pavojų ir moko jų išvengti, populiarina vadinamuosius dūmų detektorius.
Anot ugniagesių, šis daikčiukas – tai ne interjerą darkantis prietaisas ant lubų, kaip neretai pasakoma, o priemonė, garsiai pranešanti apie iškilusį grėsmingą pavojų. Nėra oficialios statistikos, kiek gyventojų yra apsirūpinę dūmų detektoriais (dūmų signalizatoriais, dūmų jutikliais), tačiau vis užregistruojami įvykiai, kai toks „daikčiukas“ išgelbėjo žmones nuo didesnės nelaimės. Neseniai toks prietaisas pranešė apie pavojų Kaune, A. ir J. Gravrogkų gatvės daugiabučiame name, kur vienas žmogus žuvo, bet išsigelbėjo būrys jo kaimynų, ir Dūbliškių kaime (Kupiškio r.), kur iš degti pradėjusio namo po signalo sėkmingai išbėgo namie tuo metu buvę trys suaugę žmonės ir du mažamečiai vaikai.
KOMENTARAS Rytis MASYS, Marijampolės apskrities PGV viršininko pavaduotojas:
Vis išgirstu, kad gyventojai galvoja apie dūmų signalizatorius, ketina juos įsigyti, tačiau vis neprisiruošia. Bet ne planuoti reikia, o kuo greičiau įsigyti ir įsirengti! Kad paskui nebūtų per vėlu. Prietaisų, kurie yra tikrai nebrangūs (turbūt nuo 25 litų), reikia ieškoti prekybos centruose, elektros prekių skyriuose. O socialiai remtinoms, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems senukams šių prietaisų dovanoja ir iškart įrengia patys apsilankę ugniagesiai. 2013 metais Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, vykdydami akcijas, aplankė beveik 3000 socialinės rizikos šeimų ir jų būstuose įrengė per 800 dūmų detektorių.
