Atėjus vasarai pagyvėjo sukčių veikla. Vasarą nusikaltėliams labiausiai trūksta pinigų. Jie tobulina savo įgūdžius, naudojasi naujausiomis technologijomis ir vis dažniau atakuoja fi nansinį sektorių.
Pasiūlė išgryninti padirbtus čekius
Prieš mėnesį Lietuvą pasiekė kitose ES šalyse jau išbandytas itin rafi - nuotas sukčiavimo būdas. Panevėžietis Stasys Dautartas papasakojo, kaip jis vos netapo sukčių auka.
„Vienoje automobilių pardavimo svetainėje įdėjau skelbimą, kad parduodu savo automobilį. Jau kitą dieną mano pasiūlymu susidomėjo kažkoks vokietis Hansas. Jis labai skubėjo ir pasisiūlė pirkti automobilį jo net nematęs. Kalbėdamas vis pabrėždavo pasitikintis lietuviais, su kuriais jam tekę anksčiau bendrauti“, – prisimena Stasys.
Vokietis pasakė, kad už automobilį sumokės banko čekiais. Lietuviui tereikės juos išgryninti ir automobilį perduoti jo nurodytai bendrovei Vilniuje.
„Nustebau po kelių dienų gavęs čekius gerokai didesnei sumai. Hansas patikino, kad labai pasitiki manimi, ir paprašė čekius išgryninti, sau pasilikti tiek, kiek kainuoja automobilis, o likusius persiųsti jam per bendrovę „Western Union“. Nuėjau į banką ir apie tai papasakojau savo konsultantui. Gerai padariau, nes banko darbuotojas man patarė neskubėti, pinigus imti tik tada, kai bankas atidžiai patikrins, ar čekiai galioja. Bankininkų įtarimai pasitvirtino“, – pasakoja Stasys.
Jeigu jis čekius būtų iš karto išgryninęs ir likutį išsiuntęs tariamam vokiečiui, tai, vėliau paaiškėjus, kad čekiai yra netikri, pinigus bankui būtų turėjęs grąžinti Stasys. Tariamas automobilio pirkėjas vokietis Hansas pradingo.
Pražudė gobšumas
Galima patekti ir ant automobilių pardavėjų kabliuko. Paprastai tokie aferistai pirkėjus vilioja itin žemomis kainomis, tačiau visada skuba ir ragina tuoj pat per bendrovę „Western Union“ atsiųsti 20–30 proc. automobilio kainos avansu. Lietuvoje tokių naivuolių būta ne vieno. Įdomu, kad gavę pinigėlius sukčiai dažnai dar tęsia žaidimą su auka – siekia išpešti dar daugiau. Galiausiai vargšai pirkėjai lieka tuščiomis piniginėmis ir be automobilių.
Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje atstovų, sukčiai išsiduoda reikalaudami operacijas atlikti tik grynaisiais pinigais – vengiama pinigus pervesti į sąskaitas bankuose.
Kiek tokių naivuolių prarijo sukčių jauką? Ofi cialiai tik keli, tačiau tikrovėje – gerokai daugiau. Apgauti jie net nesikreipia į policiją, nes gėdijasi savo naivumo ir supranta, kad atgauti pinigus iš nežinomo asmens beveik nėra vilčių.
Viliojo žaisti virtualiame kazino
Prieš kelias dienas kaunietis Vilius Keliuotis savo darbovietės elektroninėje pašto dėžutėje rado laiškelį, kuriame jo bičiulis Andrius džiaugėsi sėkme – interneto lošimų portale per kelias dienas laimėjo 5150 eurų. Tiek eurų Andrius esą uždirbo per du vakarus pasėdėjęs prie kompiuterio. Bičiulis gyrėsi planuojantis pasikeisti automobilį, jis ir Viliui patarė užsukti į jam palankius virtualius lošimo namus.
„Stebėjausi, nes Andrius niekada nebandė laimės net paprastoje loterijoje. Paskambinau telefonu ir pasveikinau su laimėjimu“, – pasakoja V.Keliuotis.
Dabar jau nustebo ne tik Vilius, bet ir Andrius. Jis tikino nežaidęs jokiame kazino ir nerašęs jokio laiško. Tik tada Vilius pastebėjo, kad draugo elektroninis adresas netikras. Paprasčiausiai sukčiai surinko kai kuriuos duomenis ir sukūrė virtualią iliuziją. Kaip pavyko surinkti duomenis? Šiais laikais tai padaryti nesunku – elektroninė erdvė atvira visam pasauliui. Darbovietės elektroniniai adresai pateikiami atvirai, o tada belieka pavartyti vadinamuosius socialinius tinklus ir pasirinkti taikinį.
Saugumo specialistai sako, kad elektroninių įsilaužimų rizika labiausiai išaugo išpopuliarėjusiame socialiniame tinkle „Facebook“. Į elektroninės bankininkystės vartotojus nukreipti vadinamieji Trojos arklio virusai programuojami daug gudriau, siekiant pelnyti vartotojo pasitikėjimą ir išgauti privačius priėjimo prie bankininkystės duomenis.
Sunku sugauti vėją laukuose
Šią savaitę sukčių švelnias atakas atrėmė Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ ir „Snoro“ bankai. Sukčiai labai naiviai siekė iš internetine bankininkyste besinaudojančių bankų klientų sužinoti slaptažodžius ir visus kodus. Bankai neteikia tikslesnės informacijos, tačiau reikia tikėtis, kad naivuolių, perrašiusių 24 ar net 72 kodus, neatsirado.
Nepraranda vilčių pasipinigauti ir telefoniniai sukčiai. Štai šių metų kovo mėnesį Tauragės rajone, Vaitimėnų kaime, gyvenančiai V.E. paskambino banko generaliniu direktoriumi prisistatęs vyriškis ir močiutę nudžiugino žinia, kad į jos sąskaitą už deklaracijas bus pervesta 415 litų, tereikia padiktuoti savo asmens kodą ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Veltui močiutė laukė pažadėtų 415 litų. Kitą dieną ji pastebėjo, kad jos kuklioje sąskaitoje neliko nė lito ir dar buvo sudaryta greitojo kredito sutartis – jos vardu sukčiai pasiskolino 750 litų. Apie įvykį močiutė pranešė policijai, tačiau sunku sugauti vėją laukuose.
Tokio pobūdžio sukčių kasmet padaugėja pasibaigus pajamų ir turto deklaravimui. Mokesčių inspektoriais prisistatę sukčiai vis dažniau „pradžiugina“ gyventojus naujienomis apie ketinimus grąžinti tariamas permokas, siūlydami tai atlikti kuo greičiau – tereikia jiems pateikti asmens kodus ir bankų sąskaitų duomenis. Šįmet tokių naujienų sulaukė Vilnius, Klaipėdos, Kauno ir kelių kitų rajonų gyventojai.
Taikiklyje – finansinis sektorius
Markas Marcinkevičius, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje valdybos viršininkas
Informacinės technologijos vystosi labai sparčiai, kiekvieni metai atneša visokių naujovių. Jomis naudojasi ir nusikaltėliai, tobulindami savo įgūdžius. Jie naudojasi IT pasiekimais savo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti, ieško naujų veiklos būdų. Per pastaruosius dvejus metus tendencija visiškai pasikeitė. Beveik visos atakos nukreiptos į fi nansinį sektorių. Tai pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys. Žinoma, be jų dėmesio nelieka ir viešasis sektorius, tačiau pagrindinis tikslas – greiti pinigai.
Gyventojams patariu neprarasti budrumo. Pavyzdžiui, pastaruoju metu ypač tenka susidurti su vadinamaisiais užvaldytų kompiuterių tinklais. Tai ir sukčiavimas klastojant interneto tinklalapius, kai siekiama gauti bankų klientų prisijungimo duomenis. Dar prieš kelerius metus būdavo kopijuojami bankų tinklalapiai, ir į juos viliojami nieko blogo neįtariantys žmonės. Dabar situacija iš esmės pasikeitė: kompiuteriai apkrečiami virusais, vartotojams nežinant surenkama jų prisijungimo informacija, kurią nusikaltėliai vėliau panaudoja įgyvendindami savo kėslus.
Nepasiduokime sukčių psichologiniam spaudimui
Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ Komunikacijos departamento atstovas
Bankų klientams primygtinai patariame būti budriems, nepasiduoti galimam sukčių psichologiniam spaudimui. Niekas ir jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti iš jūsų pateikti slaptų interneto banko kodų – nei telefonu, nei elektroniniu paštu ar kitais būdais. Šie duomenys yra tarsi raktas nuo jūsų sąskaitų banke. Naudodamiesi internetine bankininkyste, visuomet įsitikinkite, ar jungiatės tinkamu adresu, o pabaigę darbą būtinai atsijunkite. Be to, pasirūpinkite savo kompiuterinės įrangos apsauga. Jeigu pametėte interneto banko kodų kortelę ar įtariate, kad kitas žmogus sužinojo slaptažodžius – negaišdami laiko praneškite bankui bet kuriuo paros metu. Tada bankas užblokuos kodų kortelę ir vagis negalės ja pasinaudoti. Patariame sugalvoti sunkiai atspėjamus slaptažodžius, kuriuos sudarytų ne tik skaičiai, bet ir raidės. Atminkite – bankas niekuomet nesiunčia el. laiškų, prašydamas klientų pateikti savo slaptus interneto banko kodus. To gali prašyti tik sukčiai, norintys iš jūsų išgauti slaptą informaciją.
