Dviračių specialistai mano, kad tikras pavagiamų dviračių skaičius gerokai skiriasi nuo to, kurį oficialiai skelbia informatikos ir ryšių departamentas – realesnis skaičius yra apie 5–8 tūkst. dviračių vagysčių per metus. Dauguma žmonių tiesiog nepraneša policijai apie įvykusią vagystę. Palyginti – Danijoje su jos 5,7 milijono gyventojų per metus registruojama 50–60 tūkst. dviračių vagysčių.
Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) prezidentas Rytis Paulikaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad oficialios statistikos, kiek dviračių yra Lietuvoje, nėra. Jų skaičiavimu, šalyje yra maždaug 750–800 tūkst. dviračių.
LDVA įkurtame Dviračių registre, kuriame dviračio registravimas kainuoja 7 eurus, yra įregistruota 14,7 tūkst. dviračių.
„Tendencijos įdomios, štai, Vilniuje registruotų dviračių mūsų sistemoje yra 48 proc. nuo viso kiekio, o pavogtų visoje Lietuvoje 52 proc. tenka sostinėje“, – teigia R.Paulikaitis.
Kaip apsaugoti
Tiek policijos tinklalapyje, tiek interneto platybėse apstu patarimų, kaip apsaugoti dviračius.
Pažymėkite dviratį ir užsirašykite jo numerį: atrodo, toks paprastas žingsnis, o taip dažnai pamirštamas. Jei turite žymėto dviračio numerį, galėsite padėti policijai jį greičiau identifikuoti. Pavyzdžiui, jūsų dviratį pavogė ir po savaitės matote tokį patį dviratį parduodamą internetu. Tik žinodami tą numerį galėsite įrodyti, kad tai – tikrai jūsų transporto priemonė.
Vagys dažniausiai ieško ne brangaus, prestižinio dviračio, o tokio, kurį bus itin lengva pavogti. Turbūt iš pažįstamų esate girdėję, kad „pigūs dviračiai vagių nedomina, tad mano nepavogs“. Iš tikrųjų, vagims nesvarbi tikroji dviračio vertė. Svarbiausias veiksnys yra vagystės lengvumas. Tad jei transporto priemonę apkarstysite bent keliomis skirtingomis spynomis, ilgapirščiai pagalvos kelis kartus, ar tikrai verta vargti. Patariame spynomis sukabinti kelias dalis, ne tik dviračio rėmą.
Geriausias pasirinkimas dviračio savininkui – U raidės formos užraktas. Jis priglunda prie rakinamos dalies ir apsunkina žnyplių veikimą (kuriomis paprastai vagys kerpa spynas).
Žinoma, jei paliksite dviratį atremtą prie medžio, galite net nesitikėti, kad jis vėl bus toje pačioje vietoje, kai grįšite. Geriausia, jei saugojimo vieta nėra tokia pastebima, tačiau tinka ir specialiai skirtos dviračių laikymo vietos. Taip pat tinka turėklai, jei prie jų leidžiama rakinti dviratį. Primename, kad jūsų dviratis neturėtų trukdyti praeiti ar užstoti ženklus.
Dauguma dviračio dalių galima tiesiog atsukti: yra pasitaikę atvejų, kai vagys tuo pasinaudojo ir pasiėmė tiesiog grandinę ar galines žvaigždes. Tad pasitikrinkite: jei galinis ar priekinis ratas lengvai nusiima, būtinai perkiškite per jį spyną. Pažiūrėkite, ar visos dalys stipriai pritvirtintos. Nepamirškite nueidami nuo dviračio paimti savo šalmą, krepšelio (jei tokį turite) turinį.
Nepalikti be priežiūros
Tai pat nepalikite dviračio neužrakinto net kelioms minutėms. Šitaip sumažinsite vagystės riziką daugiau nei du kartus.
Sociologiniai tyrimai Vakarų Europoje ir Kanadoje rodo, kad ten daugiau nei pusę dviračių pavagia jauni žmonės, kurie paima neprirakintus dviračius, norėdami kažkur pavažiuoti arba šiaip pasivažinėti.
Kaip manote, ar sunku kvailiojančiam jaunimėliui rasti neprirakintą dviratį? Ir kam vargintis su metalo pjūklais ir armatūros kirpimo žirklėmis, jeigu gali užsėsti ir nuvažiuoti?
Nerakinkite dviračio trosine spyna. Internete galima surasti dešimtis filmukų, kaip vagys gali nupjauti bet kokią spyną – ir trosinę, ir grandininę, ir nariuotą, ir sulankstomą, ir pagamintą iš titano, ir net Kryptonite „Fahgettaboudit“ super – kieto plieno lydinio U formos spyną. Iš to jie daro išvadą, kad jokia spyna jūsų dviračio neapsaugos.
Nukirpti trosinę spyną yra kelis kartus lengviau, nei nupjauti bet kurią kitą spyną.
Draudžia su būstu
Ingrida Žaltauskaitė, didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovė, teigė, kad dviratis yra apdraudžiamas ne atskirai, o kartu, kaip namų turto dalis. Taigi, žmogus draudžia turtą (tai būsto sudėtinė dalis) ir kartu yra apdraudžiami jo turimi dviračiai, paspirtukai, vaikiški vežimėliai ir panašūs daiktai.
Visuomet rekomenduojame, jei žmogus turi daugiau ir brangių dviračių, apie tai informuoti draudimo bendrovę. Standartiškai būsto draudimas „Lietuvos draudime“ kainuoja vidutiniškai 8 eurus per mėnesį. Atskirai vien tik vieno dviračio apdrausti negalima.
Skaičiuojama, kad maždaug pusė visų per metus įvykstančių dviračių vagysčių nutinka būtent vasarą. „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad šįmet dviračių vagysčių žaloms atlyginti jau prireikė beveik 11 tūkst. eurų, tačiau vagysčių sezonas tik prasideda. Praėjusiais metais bendrovė klientams iš viso išmokėjo per 54 tūkst. eurų tokioms žaloms atlyginti.
„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pastebi, kad daugiausia dviračių vagysčių šalyje įvyksta gyventojams dviračiais pakeitus automobilius.
„Vasarą dažnas gyventojas keliauti į darbą renkasi dviračiu, besimėgaudamas vasariškais orais ir vengdamas automobilių spūsčių. Kiti dviratį mina laisvalaikiu. Nors savo turtą dviratininkai stengiasi saugoti – rakina spynomis, esant galimybei stato arčiau vaizdo stebėjimo kamerų, – ilgapirščiai vis tiek randa būdų dviračius pasisavinti“, – sako A.Gimbickas.
„Pastarųjų kelių metų statistika rodo, jog vidutinė atlyginama žala klientams už dviračio vagystę siekia beveik 500 eurų, o didžiausia pernai išmokėta žala už pavogtą dviratį siekė net 3 900 eurų. Apskritai didesnės žalos patiriamos tada, kai vagys įsilaužia į namus, sandėliukus prie namų ir butus – tuomet retai apsiribojama vieno dviračio vagyste ir žalos skaičiuojamos tūkstančiais eurų“, – sako draudimo ekspertas A.Gimbickas.
Paliekantiems dviratį gatvėje patariama apsižiūrėti, ar pasirinkta vieta bent jau atrodo saugi – yra praeivių, netoliese įrengtos kameros. Taip pat rekomenduojama įsigyti kokybišką užraktą, kuriuo reikia rakinti dviračio rėmą kartu su galiniu ratu, kad vagims nekiltų pagunda dviračio išmontuoti.
