Pagal naują Europos vartotojų centrų tinklo (toliau – ECC-Net) projekto ataskaitą, vartotojai dažnai susiduria su apgavystėmis tarpvalstybinėje el. prekyboje pačiose įvairiausiose situacijose. ECC-Net siekė pabrėžti problemas ir rizikas, su kuriomis susiduria vartotojai, pirkdami internetu, ir suteikti jiems naudingų patarimų, kaip išvengti rizikos ir netapti sukčių auka. Projektas ,,Apgavystės tarpvalstybinėje el. prekyboje” - tai tarpvalstybinių problemų, apie kurias vartotojai pranešė ECC-Net, santrauka.
Tipiški sukčiavimo atvejai
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo atvejai buvo dėl elektronikos prietaisų, naudotų automobilių pirkimo internetu, nusipirktų klastočių, tariamų nemokamų mėginių, bilietų pirkimo internetu ir neteisėto duomenų rinkimo. Kai kuriose situacijose vartotojai sumoka didelius pinigus už bilietus į renginį, kurių taip ir negauna, ar net į neegzistuojantį renginį. Vartotojai suviliojami mažomis prekių kainomis, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, tačiau vėliau pardavėjai reikalauja papildomų mokėjimų už pristatymą ar net muito mokesčių. Kiti „užkimba“ ant reklamų internete, siūlančių ,,nemokamai“ išmėginti tam tikrą produktą ar paslaugą, kuris skirtas paslėpti brangų prenumeravimo mokestį.
Su vartotoju iš Bulgarijos pokalbių programa susisiekė pardavėjas iš Jungtinės Karalystės ir pasiūlė įsigyti mobiliųjų telefonų itin patrauklia kaina. Vartotojas užsisakė tris telefonus už 600 dolerių, užsakymą apmokėjo per piniginių perlaidų bendrovę. Vartotojui kilo įtarimų dėl pardavėjo patikimumo, bet kaina buvo tokia maža, kad jis nusprendė surizikuoti. Be to, pardavėjas patikino, kad vykdo teisėtą verslą Jungtinėje Karalystėje ir galėtų būti nubaustas už įsipareigojimų nevykdymą. Po kelių dienų pardavėjas pareikalavo papildomai sumokėti muito ir kitus mokesčius, viso 750 dolerių. Vartotojas sumokėjo, tačiau užsakytų telefonų negavo.
Tada pardavėjas pareikalavo sumokėti dar 1000 dolerių. Vartotojas nebesutiko ir paprašė grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau liko ir be pinigų, ir be telefono.
Naujos grėsmės
Internetiniai sukčiai tampa vis išradingesni, o sukčiavimo būdai – įmantresni ir išmanūs, todėl svarbu, kad vartotojai išliktų budrūs ir sektų šios srities naujienas. Nauji sukčiavimo būdai atsiranda kasdien, tačiau bendrus sukčių siūlymų bruožus galima atpažinti. Nauji būdai pasitelkiami internetinių pažinčių svetainėse, gyvūnėlių gelbėjimo skelbimuose ir nusikaltimuose, daromuose per internetinius žaidimus ir mobiliuosius prietaisus.
Patarimai, kaip netapti sukčių auka
Projekto ataskaita pateikia patarimų kontrolinį sąrašą, kaip išvengti sukčiavimo atvejų, institucijų, kurioms galima pranešti apie sukčiavimo atvejus įvairiose šalyse, lentelę.
ECC-Net pataria: - atsiminti, kad jei pasiūlymas pernelyg geras, kad būtų tikras, greičiausiai tai apgavystė - patikrinti, kur registruota interneto svetainė - mokėti naudojantis saugiu atsiskaitymo metodu - patikrinti pardavėjo suteikiamą informaciją, internetinius pasitikėjimo ženklus - atkreipti dėmesį į tai, kaip pardavėjas pateikia save - būkite atsargūs, pateikdami savo asmens duomenis.
ECC-Net veikia kaip patarėjas
Sukčiavimo atveju, ECC-Net kompetencija yra labai ribota, kadangi pagrindinė funkcija – teikti nemokamus patarimus ir pagalbą sprendžiant vartotojų skundus su sąžiningais prekiautojais. Sukčiavimo atveju, patariama nedelsiant kreiptis į atsakingą policijos įstaigą ir pasidomėti dėl galimybės atgauti pinigus per savo banką. ES lygmeniu, Europos internetinių nusikaltimų tyrimų centras koordinuoja nacionalinių policijos įstaigų darbą internetinių nusikaltimų srityje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
