Valstybės paramą už namo renovaciją gaunantys kiekvieną litą skaičiuojantys panevėžiečiai gali būti nemaloniai nustebinti, kad ir jiems, nors simboliškai, bet teks papurtyti piniginę. Prieš keletą metų renovuoto J.Basanavičiaus g. 3-iojo namo gyventoja Nadiežda už sausį gavusi Panevėžio butų ūkio sąskaitą galvą kraipė radusi įrašytą naują mokestį – 3,36 lito už kompensacijų skaičiavimą.
Pinigais nesišvaistanti, pusantro etato už minimalų atlyginimą plušanti moteris tvirtina dėl papildomų kelių litų nenuskursianti. Nadieždą skaudina, kad mokesčiais bandoma apkrauti net socialiai remtinus.
„Namas renovuotas maždaug prieš porą metų, niekada tokio mokesčio nesu mokėjusi. Ar ateis laikas, kai turėsim susimokėti ir už orą, kad kvėpuojam? Kompensacijas gauna ne turtuoliai, bet žmonės, kuriems kiekvienas litas brangus. Skaudu, kad su žmonėmis taip nesiskaitoma“, – guodėsi moteris.
Nors geru uždarbiu pasigirti negali, Nadiežda stengiasi nebūti valstybės išlaikytine – skolinosi iš draugų ir bankui grąžino didžiąją dalį paskolos už namo renovaciją. Dabar, kai sulaukė valstybės paramos, moteris bankui likusi skolinga vos per 600 litų.
Naujo mokesčio įvedimo peripetijas pradėjusi aiškintis Nadiežda pasakoja iš Butų ūkio darbuotojų išgirdusi, kad dėl mokesčio dydžio įmonė sutarusi su bendrija.
„Niekur nieko apie tai neskaičiau, niekas nepranešė. Kodėl toks slaptumas?“ – stebėjosi panevėžietė.
Jai dar keisčiau, kad anksčiau kompensacijas skaičiavusiai „Panevėžio energijai“ už tokią paslaugą mokėti nereikėjo.
Su bendrija sukirto rankomis
Bendrijų, paėmusių kreditus namams renovuoti, mažas pajamas gaunantiems gyventojams „Panevėžio energija“ kompensacijų nebeskaičiuoja nuo 2009-ųjų rudens įsigaliojus teisės aktų pakeitimams.
„Dėl kompensacijų skaičiavimo buvome pasirašę sutartį su miesto Savivaldybe, bet dėl įstatymo pakeitimo teko nutraukti. Kol skaičiavome kompensacijas, iš vartotojų už paslaugą mokesčio neimdavom“, – tvirtino bendrovės Pardavimų tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas.
Panevėžio butų ūkio vadovas Gintaras Ruzgys aiškino, kad mokestis įvestas ne savavališkai, o sutarus su bendrija.
„Kai kurios bendrijos naudojasi mūsų bendrovės teikiama paslauga – buhalterijos tvarkymu. Tos, kurios ima paskolą, sudaro su Butų ūkiu sutartį dėl jos skaičiavimo ir viso tolesnio tvarkymo. Tai dviejų šalių susitarimo dalykas: bendrija gali rinktis, prašyti mūsų paslaugos ar ne“, – aiškino G.Ruzgys.
Anot jo, Butų ūkis iš Savivaldybės Socialinės paramos centro gauna pranešimą, kuriems gyventojams turi būti pritaikytos kompensacijos, tačiau šias skaičiuoja jau pati bendrovė. Pasak G.Ruzgio, namus renovavusios bendrijos pačios sutiko, kad už tokią paslaugą iš gyventojų, kuriems priklauso kompensacija, būtų skaičiuojamas simbolinis 1 lito per mėnesį mokestis. Butų ūkis į sąskaitą jį įtraukia tik kartą per ketvirtį už visus tris mėnesius.
„Nėra nė vieno atvejo, kad skaičiuotume mokestį be bendrijos sutikimo. Mes irgi siūlėme, kad gal geriau pakelti mokestį už buhalterinės apskaitos tvarkymą visiems gyventojams, bet pirmininkai pasipiktino, kodėl kompensacijų negaunantieji turės sumokėti už socialiai remtiną kaimyną“, – pasakojo G.Ruzgys.
Mokesčių politika nesuprantama
J.Basanavičiaus g. 3-iojo namo bendrijos „Vienminčiai“ pirmininkas Mindaugas Raišys neslepia, kad ir jam pačiam Butų ūkio taikomas mokestis už kompensacijų skaičiavimą atrodo keistas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
