Nors premjeras iki šiol neatskleidžia, koks valstiečių planas, jei socdemai pasitrauks, yra trys keliai. Jais didžiausia frakcija Seime ir gali pasinaudoti. Tačiau anot politikų ir politologų, ne visi jie yra logiškai pasverti.
Sunkiai suvokiamas scenarijus
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto lektorė, politologė R.Urbonaitė tikina, kad vienas iš variantų valstiečiams yra jungtis į koaliciją su Lenkų rinkimų akcijos ir „Tvarka ir teisingumo“ frakcija. Taip prie 56 valstiečių prisijungtų 7 „tvarkiečiai“ ir 8 Lenkų rinkimų akcijos atstovai. Tai būtų minimali dauguma Seime – 71 politikas.
Tačiau jei toks scenarijus įvyktų, būtų peržengtos visos raudonos linijos.
„Matematiniai skaičiavimai valstiečiams, nepaisant jų pačių dydžio, yra pakankamai nepalankūs. Patys puikiai suprantame, kad koalicija su lenkų frakcija ir tvarkiečiais, tai būtų kažkas sunkiai suvokiamo. Nepaisant to, kad mes matėme paramos lenkų valstiečių atžvilgiu, tai jie nubrauktų visas raudonas linijas. Ir taip neliktų absoliučiai jokių principų politikoje, su kuo gali eiti į koaliciją ir su kuo ne“, - tokį valstiečių scenarijų vertina politologė R.Urbonaitė.
Ji primena ir plačiai žiniasklaidoje nuskambėjusį premjero prašymą užčiaupti R.Žemaitaičiui burną. Tada buvo primintos ir partijos problemos su teisėtvarka. „Akivaizdu, kad tai būtų tikrai sunkiai suvokiama“, - pasakoja R.Urbonaitė.
„Jeigu valstiečiai eis taip „va bank“, kad pasirinks koaliciją su lenkų frakcija, o jeigu dar ir su „tvarkiečiais“, patys suprantame, kaip viskas atrodys. Ir galime net nespėlioti, kokia bus žiniasklaidos, opozicijos reakcija. Akivaizdu, kad tai būtų kažkas sunkiai suprantamo. Ir aš labai abejoju, ar tai galėtų gelbėti šitą vyriausybę. Ir ar tokia valdančioji dauguma būtų pajėgi efektyviai dirbti“, - neramią ateitį prognozuoja politologė.
R.Žemaitaitis: nėra net kalbos
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Remigijus Žemaitaitis, paklaustas, ar jų frakcija jungtųsi su valstiečiais, tikina, kad kol kas atsakymas aiškus.
„Kol kas apie ėjimą į koaliciją su valstiečiais nėra net kalbos. Kažkada, pačioje pradžioje, kai tik jie laimėjo rinkimus, tokia diskusija buvo. Bet dabar, paskutiniu metu, jie mūsų palaikymo neprašė. Nes mes tik tada pasakėme, kad turi būti sutarti klausimai, dėl kurių mes eitume į koaliciją. Nenorėjome būti tokioje padėtyje, kaip dabar yra socdemai, kai ateini, bet klausimai ir darbai nėra susitarti. Nes jie nepasirašė pagal kiekvieną punktą. Ir dabar vienas kitą tampo“, - neaiškią dabartinę situaciją aiškina R.Žemaitaitis.
Politikas taip pat tikina, kad valstiečių koalicijos partneriams socialdemokratams su šia koalicija nepasisekė.
„Manau, kad socialdemokratai šitoje vietoje yra išdurti, jie nusipirko katę maiše. Bet tai yra natūralus dalykas, nes atėjo daug naujokų, ir niekas nežinojo, ko iš jų galima iš viso tikėtis“, - tv3.lt naujienų portalui sako R.Žemaitaitis.
Ką čia veikia liberalai?
Premjeras S.Skvernelis, vardindamas galimus partnerius, įvardino ir liberalų frakcijos palaikymą. Tikėtina, kad liberalus į bendrą koaliciją kviestų kartu su konservatoriais.
Politologei R.Urbonaitei šios partijos paminėjimas kelia klausimų. Nes šių frakcijų pozicijos dažnai skiriasi.
„Tai čia vėl grįžta klausimas, ar dar gali būti kažkokie valstiečių principai“, - sako R.Urbonaitė. Su tokia nuomone sutinka ir liberalų frakcijos seniūnas E.Gentvilas. Jis tikina, kad bendradarbiavimas su dabartine valstiečių frakcija nėra įmanomas.
„Visiškai ne pakeliui mums su dalimi valstiečių. Tai su S.Skverneliu aš darbą įsivaizduoju, bet su valstiečių frakcija tokia, kokia ji yra dabar, tai tikrai ne. Premjeras tada gali mus rašyti į planą „Ž“, jei pagal abėcėlę jis variantus rašo. Žinoma, ateityje reikia žiūrėti, kas atsirastų iš valstiečių frakcijos“, - pasakoja liberalas.
Dabartinę valstiečių frakciją jis įvardina kaip tarpusavyje nesusikalbančią.
„Jei ji liks vieninga, tokia, kokia dabar: paranojiška, tarpusavyje nesusikalbanti, antiliberali. Tai nematau ką ten mums veikti. Tikrai neturime jokio poreikio bet kurią kaina įeiti į vyriausybę“, - pasakoja E.Gentvilas.
Nors ginti socialdemokratų politikas nenori, jis teigia, kad premjero elgesys valstiečių atžvilgiu nėra pateisinamas.
„Tegul valstiečiai sprendžia savo problemas, čia yra mano palinkėjimas premjerui. Jeigu jis piktinasi socialdemokratais, tai prisiminkime jo elgesį jų atžvilgiu. Kad ir ta istorija, kai jis nepriėmė G.Palucko, jam tapus partijos pirmininku. Patys daužo antausius, o po to skundžiasi, kodėl jie nėra patenkinti. Neteisinu socialdemokratų, nes nesuprantu, ko jiems iš viso reikėjo toje koalicijoje“, - tv3.lt naujienų portalui sako E.Gentvilas.
Racionaliausias ir skaudžiausias planas: konservatoriai?
MRU lektorė ir politologė R.Urbonaitė, vertindama galimus valstiečių planus, tikina, kad realiausia valstiečiams bendradarbiauti su konservatoriais. Tačiau koalicinės derybos su jais būtų daug skaudesnės, nei buvo socialdemokratais.
„Valstiečiai turi suvokti, kad koalicinės derybos būtų su daug didesne politine jėga. Ir tai yra konservatoriai, patyrė politikos vilkai. Jie turi savas ambicijas ir tikslus. Tai reikštų ministerijų perdėliojimą ir opozicijoje esantys konservatoriai tikrai norėtų tam tikrų postų. Derybos galėtų trukti labai ilgai ir dar visai nėra aišku, kuo juos baigtųsi. Puikiai žinome ir R.Karbauskio poziciją apie konservatorius, jis iš karto į juos kreivai žiūrėjo.
Nesu tikra, kad ir konservatoriai nori į tą koaliciją eiti“, - tikina R.Urbonaitė.
Šiuo metu Seime mandatus turi 31 konservatorius. Prisijungus 53 valstiečiams, tai jau stipri dauguma su 84 nariais. Kartu su 14 liberalų tai būtų 98 Seimo nariai.
Visgi, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotoja ir frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė sako, kad kalbama apie paramą svarbiems projektams, tačiau ne apie koalicijos udarymą.
„Mes niekada nesiveržėme ir tikrai negalvojome nei apie postus. Suprantame bendrą konstruktyvų darbą valstybės labui. Manau, kad urėdijų klausimas tai įrodė. Jeigu ateityje bus tokių dalykų, kur matysime, kad iš tikrųjų protinga paremti ir tai yra reikalinga valstybės interesui, aš manau, kad mes tą ir toliau darysime. Tačiau kalbėti apie vienokius ar kitokius persiskirstymus turbūt būtų komplikuota. Čia reikia klausti valdančiųjų, kaip jie mato visą peizažą. Bet mes niekada žūtbūt nesiveržėme", - sako R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Koalicija dėl kiekvieno balsavimo
MRU politologė R.Urbonaitė įvardina ir dar vieną scenarijų. Tai mažumos vyriausybė. Premjeras jau ne kartą yra įvardijęs, kad tokiomis sąlygomis dirba dar ir turėdami koalicijos sutartį su socialdemokratais.
„O mažumos vyriausybė sako, kad kiekvienu atveju reikia ieškoti naujos paramos ir bandyti ją užsitikrinti. O tai toli gražu nėra taip paprasta. Arba kiekvieną kartą bus toks scenarijus, kaip kad su urėdijų reforma. Kai gauni palaikymą, bet mainais dar turi duoti kažką kitą. Tai nėra tas scenarijus, pagal kurį norėtų gyventi Skvernelio vyriausybė ir valstiečių frakcija Seime. Bet tai reiškia, kad frakcija niekada nežinai, kada šita vyriausybė grius. Ir galimybė, kad ji ištemps iki pabaigos yra labai nedidelė.“, - tv3.lt naujienų portalui sako R.Urbonaitė.
