Vėlų sausio 27-osios vakarą Vilniuje vieną iš Trijų kryžių chuliganai padabino 40 cm dydžio lėle. Ji iškelta 6 metrų aukštyje. Policijos pareigūnų teigimu, toks vandalizmo aktas mieste ne pirmasis ir telieka tik spėlioti, ar tai nebuvo susiję su sausio 27 d. minima Tarptautine holokausto diena.
Nors Baudžiamasis kodeksas skelbia, kad „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“, tai sulaiko visuotinai priimtinų nuomonės ir saviraiškos būdų nesugebančių pasirinkti vandalų.
Nuo jų jau ne kartą yra nukentėjusios Žaliojo tilto skulptūros – vandalai ne kartą jas tepliojo dažais, nuo vandalų ne kartą kentėjo ir kiti sostinės paminklai, bažnyčios, cerkvės ar kapinės, bet neretai jų taikinyje atsiduria ir kitos vietos.
Nusiaubto stadiono vejoje iškasė duobes
Tai, kad sporto aistruoliai dažnai nevaldo emocijų, niekam nėra naujiena, tačiau yra buvę atvejų, kai vandalams pasidarbavus iš peties, tikriems sporto sirgaliams prasideda neplanuotos varžybų atostogos, mat paprasčiausiai nebūna, kur jų rengti.
Praėjusių metų gegužė buvo nusiaubtas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Rytą į stadioną atvykę darbuotojai išvydo kraupų vaizdą. Vartai buvo nupjauti ir pavogti, sulaužyti suoleliai, o vejoje iškastos kelios gilios duobės.
Veikiausiai vandalai stadioną nusiaubė naktį, nes įvykio išvakarėse jame iki pat 21 val. vakaro dar buvo darbuotojų. Kadangi stadiono teritorija stebėjimo kameromis nestebima, vandalų užfiksuoti nepavyko, bet įtariame, kad stadione „pasidarbavo“ apie 10 žmonių.
Vandalų taikiniu tapo 14 troleibusų
Vandalai niokoja ne tik kultūros paveldo objektus, bet kartais savo taikiniu pasirenka ir viešojo transporto stoteles ar pačias transporto priemones. 2010-ųjų gegužę „Vilniaus troleibusų“ darbuotojai I parke ryte rado labai nemalonią staigmeną – 14 grafičiais nuspalvintų troleibusų. Kai kurie troleibusai buvo dažais nupurkšti nuo apačios iki pat viršaus.
Pasak parko darbuotojų, stebėjimo kameros užfiksavo, kad darbavosi 15 asmenų, o visa ši „troleibusų spalvinimo akcija“ truko vos apie 20 minučių. Policijai taip ir nepavyko surasti „troleibusų spalvintojų“.
Tokių atvejų, kuomet nukenčia viešasis transportas, užfiksuota ir Kaune.
A. Ramanauskas-Greitai gaudė Solomoną
Prieš porą metų sostinės sienos ir kitos vietos buvo išmargintos grafičių užrašu „Solomon“. Tai labai supykdė tuometį Vilniaus miesto tarybos narį Algį Ramanauską-Greitai ir šis nusprendė ne biurokratiniais metodais, o asmenine iniciatyva kovoti su vandalais. Šou verslo atstovas siekė surasti „graffiti“ piešėją, miestą marginantį užrašais „Solomon“.
Socialiniame tinklalapyje garsus televizijos laidų vedėjas ir grupės „Svastikos sukitės greitai“ lyderis Algis Ramanauskas-Greitai paskelbė įžūlaus Vilniaus sienų tepliotojo, pasirašančio „Solomon“, medžioklę. Mažiau nei prieš parą paskelbta iniciatyva jau turi virš 1200 gerbėjų. „Aš pats asmeniškai duočiau 500 litų tam, kuris įduotų <...> [jį – Balsas.lt] su įrodymais“, – rašoma A. Ramanausko sukurtoje grupėje „Pagauti Solomon“. Pasak žymaus TV laidų vedėjo, suradus sostinės sienas, automobilius, kitą nuosavybę užrašais žymintį asmenį, būtų galima prašyti atlyginti nuostolius. „Tai nėra neveiksnaus ir nepakaltinamo vaiko darbas. Tam <...> turėtų būti virš 18“, – tikino vyras. Paskelbęs savo siūlomą atlygį už paišytojo, besislepiančio po „Solomon“ slapyvardžiu, sugavimą, A. Ramanauskas pakvietė ir kitus siūlyti piniginį atlygį, kuris atitektų tam, kas atskleistų sienų tepliotojo tapatybę. „Tikiu, kad visi, kurie norėtų tą pusgalvį pričiupti, savo piniginį įsipareigojimą įvykdys“, – tvirtino A. Greitai. Anot jo, susikaupus pakankamai stambiai sumai, paišytoją galėtų įskųsti ir jo aplinkos žmonės. Prie fondo pusšimčiu litų prisidėjo ir drabužių dizaineris Aleksandras Pogrebnojus.
Tiesa, tikrasis Solomonas taip ir liko nesugautas, nors policijai žinoma piešėjo tapatybė, pritrūko įrodymų siekiant jį nubausti. Tiesa, Solomono paieškos davė ir teigiamų rezultatų, mat ieškant sienų tepliotojo sulaikyta keletas kitų jo pasekėjų.
Norėta parduoti Gedimino pilį
Vienas įžūliausių pastarųjų metų „pokštų“ – tai sumanymas „parduoti“ Gedimino pilį. 2008-ųjų gruodį ant Gedimino pilies bokšto atsirado didelis plakatas su užrašu „Parduodama“, kaip vėliau paaiškėjo, tokia „akcija“ trys jaunuoliai bandė daryti reklamą savo interneto svetainei.
Anuomet, gavusi pranešimą apie pilies bokšte iškabintą plakatą, policija teigė, kad akcijos organizatoriams dėl chuliganizmo gresia administracinė atsakomybė. Už tai įstatymai numato baudą nuo 100 iki 300 litų, teismas gali skirti areštą iki 30 parų.
