Lietuvos nacionaliniam transliuotojui - LRT - trūksta aiškios strategijos, tai esą ir neleidžia įgyvendinti nacionaliniam transliuotojui keliamų uždavinių, būti lyderiu ir orientyru tarp televizijų, sutarė diskusijos apie valstybinę televiziją dalyviai.
Pirmadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Apie Lietuvos visagalę televiziją" filosofas, buvęs LRT Tarybos narys Krescencijus Stoškus dalijosi įžvalgomis, kad LRT bando balansuoti tarp dviejų polių- masinės publikos ir intelektualų.
"Tokių pastangų lyg ir yra užprogramuota, bet, man rodos, abi tos variacijos nelabai sekasi", - kalbėjo jis.
Jis sukritikavo tokias LRT laidas kaip "Duokim garo", kuri pateikiama kaip etnokultūros laida, dainų konkurso "Eurovizija" atrankas. Anot jo, vis labiau nyksta riba tarp komercinių ir nekomercinių televizijų. Filosofo vertinimu, nacionalinė televizija profesionalumo turėtų pamokyti komercines televizijas, tačiau šiuo metu yra atvirkščiai.
Nacionaliniame transliuotojuje K. Stoškus pasigedo nešališkumo, analitinių įžvalgų.
Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas kalbėjo apie nacionalinėje televizijoje esą esančią cenzūrą, sąlygotą aiškios valstybinės ideologijos - esą kai kurie asmenys į laidas tyčia nekviečiami. Be to, nacionalinė televizija prenumeruoja kelių naujienų agentūrų medžiagas, iš kurių esą pateikia tendencingą informaciją. R. Paulausko teigimu, taip pat egzistuoja savicenzūra, nepalaikomos diskusijos apie tautos ir valstybės ateitį, jos buvimą pasaulyje.
"Ir tai menkina tą intelektualinį lauką, kurio norėtume. Nėra aštrių diskusijų. (...) Nėra ko stebėtis, kad per keliolika metų tos diskusijos tarp tų pačių žmonių darosi "prėskos" ir žiūrimumas mažėja", - neabejojo pašnekovas. R. Paulauskas teigė, kad televizija yra visagalė, bet šis jos visagališkumas mažėja. Be to, jis iškėlė mintį, kad visuomeninio transliuotojo vadovą turėtų skirti Premjeras.
"Viskas palikta savieigai. Vaidinama, kad turime visuomeninę televiziją. Iš tikrųjų jos niekur nėra ir niekada nebuvo tobulos ir idealios", - dėstė signataras.
Buvęs ilgametis LRT žurnalistas, Prezidentės vyriausiasis patarėjas, o šiuo metu Seimo narys Linas Balsys, priešingai, sakė nepritariąs iniciatyvai LRT vadovą skirti Ministrui Pirmininkui - esą tokiu būdu grįžtama į sovietinius laikus, kai direktorių skirdavo partinė vadovybė, o televizija taptų visiškai valstybinė. L. Balsys aiškino, kad visuomeninis transliuotojas yra visiškai nusistovėjęs transliuotojo tipas. Jis turi savo aiškius kriterijus ir reiktų pasverti, kaip tai veikia Lietuvoje bei būtų galima tobulinti. Šiuo metu, pasak parlamento, LRT turi atskaitomybę Seimui, tačiau po ataskaitos pateitimo pokyčiai neįvyksta.
"Čia yra tam tikras neatitikimas tarp galimybių. Jeigu, pavyzdžiui, būtų du kartus įvertinta blogai, generalinis direktorius keičiasi arba taryba įsipareigoja jį pakeisti, tai jau atsirastų šioks toks parlamentinės kontrolės dalykas", - aiškino L. Balsys.
Dabartinį LRT valdymą politikas apibūdino "kaip visai neblogą", tačiau teigė matąs vadovybės bendravimo problemų su taryba. L. Balsys kaip pavyzdį, kurį galėtų imti LRT, pateikė Belgijos nacionalinio transliuotojo pavyzdį.
"Nacionalinio transliuotojo modelis grįstas akcinės bendrovės principu: yra akcinės bendrovės valdyba ir taryba. Jie sudaro sutartį penkeriems metams su vadovybe. Kontrakte aiškiai numatyta misija, tikslai, gairės, kokios galimos laidos, kryptys. Yra sutartis, kuri griežtai vykdoma. Taryba žiūri, kaip vadovybei sekasi tai įgyvendinti, vyksta kūrybinis procesas. Kiekvienais metais pateikiamos ataskaitos - gairės įvykdytos, laidos geros, reitingai aukšti, vadovybei skiriami "bonusai", didinamas finansavimas. Tokiu būdu tas visuomeninis transliuotojas suinteresuotas būti pirmas. Būtent dėl tokio gero valdymo daugelyje ES šalių visuomeniniai transliuotojai yra patikimiausi, žinios yra objektyviausios, jie yra žiūrimiausi, kokybinis lygis yra aukštesnis", - patirtimi dalijosi aštuonerius metus Briuselyje žurnalistu dirbęs L. Balsys.
Įgyvendinus tai, nacionalinėje televizijoje dirbantys žmonės būtų suinteresuoti dirbti, kelti profesinį lygį.
"Iš dalies Lietuvoje tai daroma, bet daroma nepakankamai. Turėtume galvoti, kaip tai pagyvinti, bet jokiu būdu "nevalstybinti", padaryti televiziją vyriausybės padaliniu arba, kaip Baltarusijoje, prezidentiniu padaliniu", - kalbėjo L. Balsys.
Tuo tarpu K. Stoškus nacionaliniam transliuotojui pavyzdį siūlė imti iš vokiečių televizijų, kur televizijos administratorius neformuoja jokios ideologijos, o tik įgyvendina iškeltus tikslus, yra atvira. Jo vertinimu, LRT geriau turėtų vieną, bet gerokai aukštesnės kokybės kanalą.
