Kultūros ministerija šią savaitę paskelbė, kurie kultūros ir meno kūrėjai šiemet gaus valstybines stipendijas. Iš viso valstybės stipendijoms skirta 1 mln. 560 tūkst. litų. Krupelytę šios sumos gavo ir klaipėdiečiai kūrėjai.
Vardines ir individualias įvairios trukmės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams Kultūros ministerija skiria kiekvienais metais, atsižvelgdama į kiekvienos meno srities ekspertų komisijos siūlymus. Stipendijos dydis - dešimt bazinių socialinių išmokų per mėnesį (1300 Lt). Stipendiją gavusieji kūrėjai vėl pretenduoti į paramą gali tik po trejų metų.
Didžiausia vardinė stipendija trejų metų laikotarpiui šiemet paskirta prozininkei Vidmantei Jasukaitytei. Dvejų metų vardines stipendijas ministerija skyrė dainininkui Danieliui Sadauskui, dailininkui Algiui Griškevičiui ir aktorei Rūtai Staliliūnaitei. Vienerių metų vardinė stipendija skirta fotomenininkui Antanui Sutkui. Strateginė valstybės stipendija skirta kompozitoriui Vytautui Laurušui - kamerinei operai "Žmonės" sukurti.
Patenkinti ne visi
Taip pat skirta per 130 individualių įvairios trukmės valstybės stipendijų įvairių sričių menininkams, tarp jų ir aštuoniems Klaipėdos kultūros bei meno kūrėjams. Tiesa, daugiau dešimties uostamiesčio menininkų tarp stipendininkų vargu ar kada yra buvę. Ir dar ne visi laimingieji apsidžiaugė valstybės parama. Kai kurie iš jų, gavę stipendijas trumpesniam laikotarpiui nei prašė, nerimavo, jog gali nespėti įgyvendinti sumanymų, ir net svarstė galimybę atsisakyti paramos. Pokalbininkai akcentavo, jog skirtingų meno sričių kūryba reikalauja skirtingų investicijų. Knygą ar muzikos kūrinį sukurti pakanka tik popieriaus ir pieštuko, o norint spektaklį sukurti stipendijos neužtenka, reikia pinigų ir aktoriams, scenografijai bei kostiumams.
Priedas prie algos
Individualias valstybės stipendijas vienerių metų laikotarpiui Kultūros ministerija šiemet skyrė 50 kultūros ir meno kūrėjų, tarp jų ir 3 klaipėdiečiams.
Bibliotekininkui Juozui Šikšneliui stipendija skirta sukurti istorinį nuotykių romaną vaikams ir jaunimui "Jūrų ekspedicija", sukurti pjesę "Monologai iš fotografijos" bei esė ciklui "Skutinėjimai", versti iš lenkų kalbos.
"Daugelis galvoja, kad menininkai apskritai gyvi šventąja dvasia, kad kūryba juos maitina ir dvasiškai, morališkai ir fiziškai. Aš šiandien nepažįstu nė vieno literatūros kūrėjo, kuris pragyventų iš rašymo. Negana to, valstybė, apribodama bibliotekų galimybes įsigyti knygas, pasmerkė ir leidėjus. Kokia prasmė dabar leisti knygas, jeigu jos voliosis sandėliuose? Tad stipendijas literatūros kūrėjams vertinu tik kaip moralinį palaikymą. Tai nėra socialinė parama menininkui, tik priedas prie to, ką jis daro. Bent jau mano atveju kūryba gimsta ne darbo, už kurį gaunu atlyginimą, metu", - svarstė J. Šikšnelis, gavęs šią stipendiją jau daug kartų.
Šiuo metu rašytojas susikoncentravęs ties romanu "Jūrų ekspedicija", nes šis kūrinys "sunkiai pasiduoda". J. Šikšnelis teigė, jog romano siužetas - tai tikrų istorinių faktų interpretacija. "Romano veiksmas vyksta 1863 m., sukilimo Didžiojoje Lietuvoje metu. Anglijoje buvo organizuota ekspedicija į Lietuvą vandens keliu, kuri turėjo aprūpinti sukilėlius ginklais. Žinoma, jog ekspedicija atplaukė iki Juodkrantės, čia prisišvartavo, tačiau vėliau kilo audra ir įgula žuvo. Mano romane vienas ekspedicijos dalyvis išliks gyvas. Istorija bus pasakojama vaiko lūpomis", - intrigavo rašytojas.
Pjesė "Monologai iš fotografijos", anot pokalbininko, jau turi juodraštį, kuris buvo pristatytas praėjusią vasarą festivalio "Naktigonės" metu. Tai monologai, parašyti pagal pirmojo lietuviškojo spektaklio "Amerika pirtyje" dalyvių fotografiją. Šiemet J. Šikšnelis ketina juos sujungti į pjesę.
Kompozitorė Loreta Narvilaitė valstybės stipendiją jau yra gavusi tris kartus. Šiemet menininkė stipendiją gavo operai-media "Miestas: judėjimo energija" sukurti ir autorinei kompaktinei plokštelei parengti.
"Ši stipendija man - tik priedas prie algos, kurią gaunu dirbdama Klaipėdos koncertų salėje. Galima sakyti, jog valstybė remia mano savaitgalius ir atostogas, kuriuos dabar galėsiu ramia širdimi skirti kūrybai", - sakė L. Narvilaitė.
Novatoriškas kūrinys, anot kompozitorės, bus skirtas aktoriui, dainininkei, instrumentiniam ansambliui, elektronikai ir multimedijai. Jame autorė ketina plėtoti mėgstamą miesto temą. Kūrinio premjerą L. Narvilaitė planuoja ateinančiais metais.
Trečioji metų trukmės stipendija skirta aktoriui, režisieriui Benui Arvydui Šarkai. Jis įsipareigojo sukurti monospektaklį "Vabi Sabi Vasabi".
"Nežinai, kas yra vasabi? Tai aštrus japoniškas padažas", - paaiškina Benas, ištraukęs šiuos tarsi burtažodį skambančius žodžius iš Gintaro Grajausko tekstų.
"Gaučiau stipendiją ar negaučiau, vis tiek kurčiau. Galima ją traktuoti kaip įvertinimą. Juk aš kuriu teatrą, kuris nėra komercinis. Jis nesurenka tūkstančių žiūrovų, kaip kokia pigi komedijėlė, kokią būtinai turi kiekvienas repertuarinis teatras", - sakė B. Šarka. Valstybės stipendija jam skirta ketvirtą kartą.
"Geriau mažiau, negu nieko"
Individualias valstybės stipendijas pusmečiui Kultūros ministerija skyrė keturiems uostamiesčio kultūros ir meno kūrėjams.
Jauna choreografė ir pedagogė Dovilė Binkauskaitė valstybės stipendiją gavo šokio spektakliui vaikams "Apkabinsiu tave" ir vaidmenims šiuolaikinio šokio spektakliuose sukurti. Šią žinią iš "Vakarų ekspreso" sužinojusi choreografė apsidžiaugė ir nustebo, nes valstybinės stipendijos ji paprašė pirmą kartą, nors šokio spektaklio vaikams idėją brandino jau ne vienerius metus.
"Tai bus šiuolaikinio šokio spektaklis, kuriame šoks keturi suaugusieji. Jis bus orientuotas į vaikų problemas, pabandysime panagrinėti šeimos narių santykius", - idėją pasakojo D. Binkauskaitė. Šokio spektaklio "Apkabinsiu tave" premjera numatoma gegužės mėnesį Vilniuje, vaikų šiuolaikinio šokio festivalyje "Dansema". Klaipėdoje spektaklį drauge su edukacine programa ketinama pristatyti vaikų darželiuose ir mokyklose.
"Žinoma, jog šios stipendijos neužteks spektakliui sukurti, bet geriau mažiau negu iš viso nieko", - optimistiškai kūrėjų finansavimo situaciją vertino jauna menininkė.
Iš pirmo karto stipendiją gavo ir klaipėdietė teatrologė Jūratė Grigaitienė. Jai stipendija skirta monografijai apie vaikų ir jaunimo teatrą Lietuvoje parengti. Vytauto Didžiojo universitete teatrologijos doktorantūrą studijuojanti J. Grigaitienė sakė, jog monografiją rašys savo disertacijos pagrindu. "Teatras vaikams iki šiol nėra plačiau nagrinėtas, teatrologai dažniausiai rašo apie mūsų teatro grandus. O juk vaikui teatras daro daug didesnę įtaką nei suaugusiajam", - įsitikinusi teatrologė.
J. Grigaitienė teigė, jog stipendijos prašiusi ilgesniam laikotarpiui. "Vis dėlto manau, kad ir per pusmetį knygos apmatai jau bus, nes dirbu prie šios temos jau ne pirmus metus", - kalbėjo teatrologė.
Metams, o ne pusmečiui stipendijos prašė ir meno kritikas Ignas Kazakevičius. Jis pasižadėjo įgyvendinti projektą "100 procentų menininko". "Tai bus knyga apie meno kūrybos ir kritikos santykį. Apie tai daug kalbama, tačiau išsamesnės studijos su pavyzdžiais nėra. Aišku, kad per pusmetį parengti šio leidinio nespėsiu, bet kažkaip teks susikoncentruoti", - sakė pirmą kartą stipendiją gavęs I. Kazakevičius.
Fotomenininkas Remigijus Treigys valstybės stipendiją gavo trečią kartą. Šįsyk jis paramos prašė naujam fotografijų ciklui "Stotis" sukurti ir personalinių parodų eksponavimui.
Fotomenininkas taip pat gavo stipendiją perpus trumpesniam laikotarpiui nei prašė. "Per tokį trumpą laiką sukurti ciklą fotografijų bus sudėtinga. Visą paramą išleisiu medžiagoms: fotopopieriui, juostoms, o ir pavažinėti po Lietuvos stotis esu numatęs", - sakė R. Treigys.
Priviliojo R. Tumino dukrą
Stipendiją pusmečiui gavo ir jauna režisierė Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė. Garsaus režisieriaus Rimo Tumino dukra ketina už šią paramą sukurti spektaklį Klaipėdos dramos teatre. Teatro vadovas G. Pranckūnas patvirtino, jog režisierė yra pasiūliusi režisuoti Karlo Goldonio komediją "Aikštelė". Spektaklio premjera numatoma rudenį. "Seniai deruosi dėl spektaklio mūsų teatre su R. Tuminu, tačiau jo darbų grafikas - pernelyg intensyvus. Tad prisiviliojome bent R. Tumino dukrą", - sakė G. Pranckūnas.
Tik keturių mėnesių laikotarpiui individualią stipendiją gavusi klaipėdietė aktorė bei režisierė Rūta Bunikytė nerimavo, jog per tokį trumpą laiką nespės įgyvendinti įsipareigojimų parengti šiuolaikinį miuziklą pagal Kate Bush kūrybą ir dramos spektaklį pagal F. Kafkos noveles.
"Prašiau stipendijos ilgesniam laikui. Per keturis mėnesius sukurti du profesionalius spektaklius - neįmanoma. Tikiuosi, kad įsipareigojimus bus galima koreguoti. Kitu atveju, ko gero, valstybės parama nepasinaudosiu", - sakė R. Bunikytė
Jurga PETRONYĖ
