„Kiekvienais metais daugėja savanorių prašymų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Lietuvos kariuomenės komplektavimas gerėja, tačiau sudėtinga išlaikyti motyvaciją, kad tarnyboje liktų aukštesnio laipsnio kariai, ne visos taikytos priemonės buvo veiksmingos“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
„Kasmet didėjantis ir pernai 41 proc. (palyginti su 2023 m.) išaugęs gautų savanorių prašymų skaičius atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą rodo jaunimo susidomėjimą, kuriam įtakos turi ir Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos verbavimo renginiai“, – priduria institucija.
Skaičiuojama, jog Lietuvos kariuomenės sukomplektavimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais praėjusiais metais sudarė 102 proc. Vis dėlto auditas parodė, kad profesinės karo tarnybos karininkams ir puskarininkiams išlaikyti tarnyboje trūksta tikslinio motyvavimo. Nustatyta, jog per 3 metus tarnybą palikusių karininkų skaičius išaugo 25 proc., o puskarininkių – 6,1 proc.
„Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo tikslams pasiekti itin svarbu turėti pakankamai aukštesnio laipsnio karių, todėl reikalingos veiksmingos priemonės, skirtos karininkams ir puskarininkiams tarnyboje išlaikyti“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
2022 – 2024 m. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuotos apklausos atskleidė, kad kariams trūko mokymų ir kursų, kurie sudarytų karjeros augimo galimybes ir paskatas likti tarnyboje. Auditas parodė, kad 50,3 proc. atrinktų karinių vienetų karių į karjeros kursus nepateko.
„Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba prašymų kandidatuoti į karius savanorius gauna iki 5 kartų daugiau, nei planuojama priimti, tačiau atrankos į tarnybą kriterijai nepakankami įvertinti kandidatų motyvaciją. Taip nesudaromos sąlygos priimti tik aktyvius ir motyvuotus asmenis į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą“, – praneša Valstybės kontrolė.
Dalis šio audito ataskaitos yra įslaptinta. Be KAM ir Lietuvos kariuomenės, ji taip pat pateikta Seimui ir Vyriausybei.
ELTA primena, kad 2026 m. įsigalios Karo prievolės pertvarka, pagal kurią daugiau pilnametystės sulaukusių jaunuolių bus kviečiami tarnauti. Be to, įgyvendinant naująją sistemą, bus mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. KAM teigimu, tarnyba nebus atidedama studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems po to, kai jie buvo įtraukti į karo prievolininkų sąrašą.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
